Avarijos žala gali siekti milijoną eurų
Traukinių avarijos Lietuvoje nėra dažnas įvykis, tačiau didesnio dėmesio šis įvykis nesulaukė. Tą snieguotą penktadienį dėmesys krypo į stotyse užstrigusius keleivius ir į tai, kada bus atnaujintas traukinių eismas nei į patį faktą, kad traukinių avarija įvyko ko gero intensyviausiame geležinkelio ruože Lietuvoje, o jos likvidavimo padariniai truko ilgiau nei 24 valandas. Traukinių eismas visiškai atkurtas buvo tik po šeštadienio vidurnakčio.
Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) teigia pranešimą apie traukinio ir ekskavatoriaus avariją gavusi lapkričio 17-ąją, ketvirtadienį, 23:01.
Tuo metu Bendrasis pagalbos centras informacijos apie šią avariją negavo, nes remiantis vidine „Lietuvos geležinkeliuose“ galiojančia tvarka, apie įvykius, kuriuose nukenčia tik geležinkelių infrastruktūra ar geležinkelio riedmenys, pranešti Bendrajam Pagalbos centrui nereikia
Neoficialiomis redakcijos žiniomis, lokomotyvo SIEMENS ER20CF-0037 greitis aptariamame geležinkelio ruože buvo apie 70–75 km/val., likus keliems šimtams metrų iki įvykio vietos traukinio greitis sumažėjo beveik perpus ir siekė apie 40–45 km/val. Redakcijos šaltinių teigimu, svarstoma, ar maždaug milijono eurų vertės lokomotyvas SIEMENS bus remontuojamas.
Įdomu, kad geležinkelio atkarpos, kurioje atliekamas remontas darbai vyko jau nebe pirmą dieną, taigi tiek Vievio, tiek Žaslių stočių budėtojai, tiek Geležinkelių eismo valdymo centras apie geležinkelio atkarpoje vykstančius darbus žinojo, tai nebuvo naujiena.
Dar vienas klausimas, kodėl statybinė technika, o iš avarijos metu užfiksuotos nuotraukos matyti, kad tai buvo ratinis ekskavatorius, buvo palikta tokioje vietoje, kurioje susidūrė su traukinio sąstatu. Ar apie prasidėjusius geležinkelio remonto darbus buvo pranešta Eismo valdymo centrui, o gal darbai buvo pradėti neperspėjus?
Keleivių kelionė baigėsi saugiai. Kas nutiko po to?
„Lietuvos geležinkelių“ ryšių su visuomenė vadovė Laura Gabrilavičiūtė tvirtina, kad Geležinkelių eismo valdymo centro specialistai visuomet informuojami apie planuojamus ir vykdomus geležinkelio remonto darbus. Tam, kad būtų užtikrintas saugumas geležinkelio remonto darbų metu, esant poreikiui skiriamos eismo pertraukos ir apie tai informuojami vežėjai.
„Rangovo specialiosios technikos ir prekinio traukinio susidūrimas įvyko iki numatytų planinių geležinkelio kelio remonto darbų pradžios. Šiems darbams viename iš geležinkelio kelių buvo numatyta eismo pertrauka“, – teigiama redakcijai atsiųstame atsakyme.
Taigi kas nutiko, kad traukinio sąstatas susidūrė su ekskavatoriumi? Jeigu, kaip teigiama, „Lietuvos geležinkelių“ pateiktame atsakyme, avarija įvyko iki numatytų planinių remonto darbų pradžios, tai arba ekskavatorius buvo pastatytas ne vietoje ir todėl krovininio traukinio lokomotyvas su juo susidūrė arba darbai buvo pradėti anksčiau nei apie tai buvo informuotas Geležinkelių eismo valdymo centras. Vis gi žodis planinis lyg ir leidžia manyti, kad darbams pradėti buvo numatytas konkretus laikas. Tai kas gi galėjo nutikti?
Grįžkime į teksto pradžią ir prisiminkime, kada apie avariją buvo informuota Lietuvos transporto saugos administracija. Viena minutė po 23 valandos. Informavimo laikas, tai ne avarijos laikas, taigi galime daryti prielaidą, kad traukinio sąstatas su ekskavatoriumi susidūrė iki vienuoliktos valandos vakaro.
Tuo pačiu keliu valanda iki avarijos pravažiavo ir greitasis keleivinis traukinys Nr. 847 Vilnius-Kaunas. Vievyje jis stoja 21:56. Kaišiadoris pasiekia po 15 minučių. Taigi remontuojamą kelio ruožą jis turėjo pravažiuoti maždaug apie 22 valandą, ar kelios minutės po dešimtos vakaro.
Visų važiavusiųjų šiuo traukiniu kelionė pasibaigė sėkmingai – joks ekskavatorius kelio traukiniui nepastojo. Penktadienio naktį ir savaitgaliais paskutiniai keleiviniai traukiniai šį geležinkelio ruožą kerta iki vidurnakčio likus pusvalandžiui. Taigi belieka galvoti, kad geležinkelio remonto darbai, kuriems buvo numatyta eismo pertrauka, buvo pradėti anksčiau, nei planuota, ir apie tai nebuvo informuotas Geležinkelių eismo valdymo centras.
Avarijos likvidavimui stigo sklandumo
Daugumą rūpimų klausimų uždavėme AB „Lietuvos geležinkeliams“, tačiau į platesnius komentarus apie šią avariją jie nesileido. Priežastis paprasta – kol vyksta vidinis tyrimas, komentarai neteikiami. Kadangi tyrimas vidinis, tai ir specialistų iš išorės pagalba bent jau kol kas įmonei atrodo nereikalinga.
„Atliekant vidinį tyrimą, komisiją sudaro LTG grupės įmonių ir rangovo atstovai: LTG Saugos valdymo Darbuotojų ir eismo saugos vadovas ir ekspertas, „LTG Infra“ Techninės priežiūros vadovas, remonto darbų rangovo – GTC Rangos ir technikos vadovas, Saugos ir turto vadovas, „LTG Link“ Traukinių operacijų vadovas, „LTG Cargo“ Traukinių valdymo vadovas.
Tyrimo metu paaiškėjus papildomų aplinkybių, gali būti įtraukiami ir papildomi specialistai į tyrimo komisiją. Apie atlikto vidinio tyrimo rezultatus informuosime viešai“, – štai tokį atsakymą į klausimą, kas gi tie tyrime dalyvaujantys asmenys, mums pateikė L. Gabrilavičiūtė.
LTSA redakcijai atsiųstame atsakyme tvirtina, kad į avarijos vietą nevyko, avarijos tyrimo neatliks, LTSA specialistai nedalyvaus ir vidiniame tyrime.
Pasak institucijos komunikacijos skyriaus atstovų, LTSA specialistams rūpi atlikti administracinį tyrimą dėl galimų eismo saugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimų. Nors pati institucija savo internetiniame pusalpyje teigia, kad vienas jos darbų „transporto nelaimingų atsitikimų tyrimas“.
Dar vienas rūpimas klausimas, kodėl taip ilgai užtruko avarijos padarinių likvidavimas. „Lietuvos geležinkeliai“ savo atsiųstuose atsakymuose tvirtina, kad viena iš svarbių krypčių, kuri padeda pasiruošti operatyviai ir sklandžiai šalinti incidentus nutinkančius geležinkelyje – pratybos.
„Jų metu mokomasi likviduoti avarijas geležinkelyje, o pratybas rengiame kartu su specialiosiomis tarnybomis. Pratybos vyksta ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Esant poreikiui, organizuojame ir neplanines pratybas“, – rašoma „Lietuvos geležinkelių laiške.
Lrytas.lt šaltinių teigimu, viena iš tokio ilgo avarijos padarinių šalinimo priežasčių pagalbinių traukinių išdėstymo geležinkelių tinkle sistemos reforma, sumažintas specialistų skaičius, be to į įvykio vietą atvažiavęs specialaus traukinio su kranu ekipažas ilgai negalėjo jo operatyviai įjungti ir pradėti darbų, o tokia technika turi būti pasiruošusi veikti visu 100 proc.
Avarijos likvidavimo darbų ar nesklandumų juos vykdant L. Gabrilavičiūtė teigė taip pat negalinti detalizuoti, nes vyksta vidinis tyrimas.
Paklausta kodėl, net ir žinant, kad traukinių eismas negalimas ir greitai nebus atnaujintas, žmonės galėjo nusipirkti bilietus, „Lietuvos geležinkelių“ atstovė teigė, kad buvo tikimasi, jog viename iš kelių avarijos padariniai bus pašalinti greičiau, todėl, įvertinus visas aplinkybes, bilietai į traukinius buvo parduodami.
Parduodant bilietus keleiviai buvo informuojami elektroniniu paštu, SMS žinutėmis ir mobiliojoje programėlėje, kad dėl nenumatytų techninių aplinkybių keičiasi kelionės sąlygos, galimi traukinių vėlavimai, o jei traukinys būtų atšauktas, kelionę būtų galima tęsti specialiai užsakytu autobusu. Pagal galimybes keleiviams teikta informacija ir geležinkelio stotyse. Traukinį į autobusą laprkičio 18-ąją iškeitė apie 1200 keleivių.
