Naujausi Eurostat duomenys rodo, kad 2022 m. spalį, lyginant su 2021 m. spaliu, automobilių draudimas Lietuvoje pabrango 21,6 proc., o Lietuvą šio draudimo brangimo tempais lenkia tik Latvija su 45,8 proc. kainų didėjimu bei Estija su 28,8 proc. augimu.
Palyginimui – visoje euro zonoje per metus transporto draudimo paslaugos pabrango 0,9 proc., o iš 27 ES valstybių 6 šalys fiksuoja transporto draudimo įkainių sumažėjimą, pažymima pranešime.
Ekspertų teigimu, tokiam transporto priemonių draudimo kainų augimui įtaką padarė išaugusios infliacijos ir energetikos kainų šuolis, kuris paveikė transporto srities paslaugas – autoservisus, autodetalių pardavimus.
„Nepaisant to, net ir padidėjus kainoms, besidraudžiančiųjų skaičius išaugo, o tai reiškia, kad vairuotojai ir toliau išlieka atsakingi“, – teigiama pranešime.
Draudimo tarpininkų bendrovės „Legator“ žalų skyriaus vadovas Audrius Pilčicas, remdamasis Lietuvos banko skelbiamais duomenimis, pastebi, kad lyginant 2021 m. bei 2022 m. per tris ketvirčius sudarytas sutartis, jų skaičius ūgtelėjo beveik 5 proc.
Draudimo žalų specialistas atkreipia dėmesį į tai, kokios pasekmės gali laukti tų, kurie draudimo neturi: „Neturint draudimo ir patekus į eismo įvykį, žalą nukentėjusiam tektų atlyginti pačiam, o jei sužalojimai sunkūs, kaltininkui gali tekti sumokėti dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų. Jei sužalotas žmogus dėl eismo įvykio, pavyzdžiui, tampa 100 proc. neįgalus, tokiais atvejais ne tik Vakarų Europos valstybėse, bet ir Lietuvoje žala gali siekti, o kartais ir viršyti, net 1 mln. eurų.“
Pasak A. Pilčico, Lietuvoje didžiausia išmokėta žala, kurią draudimas atlygino už klientus, siekia 5 mln. eurų. Tai reiškia, kad tiek būtų tekę susimokėti kaltininkui, atlyginant žalą eismo įvykyje nukentėjusiam žmogui. Tai yra viena iš priežasčių, kuri stiprina vairuotojų sąmoningumą ir atsakingumą keliuose, rašoma pranešime.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas akcentuoja šių metų rugpjūtį ir rugsėjį Europoje fiksuotą ženklų energetikos kainų šuolį, kuris stipriai paveikė automobilių servisų veiklos sąnaudas.
„Lietuva pasigamina tik apie 30 proc. elektros poreikio, tuo tarpu 70 proc. elektros, kurią suvartojame, Lietuva importuoja. Pakilusios elektros kainos ES rinkose atitinkamai stipriai paveikė elektros kainas Lietuvoje, o išaugus energetikos sąnaudoms, padidėjo spaudimas servisams kelti įkainius“, – pranešime sako jis.
Anot A. Izgorodino, transporto srities paslaugų kainų didėjimas automatiškai paveikė ir transporto priemonių draudimo kainas. Taip pat papildomos įtakos galėjo turėti ir aukšta infliacija Lietuvoje, stipri Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių darbo rinka, atlyginimų augimas.
Nepaisant to, A. Izgorodinas mano, kad ženklūs transporto priemonių draudimo kainų šuoliai priartėjo link pabaigos: „Pastaruoju metu finansų rinkose stebimas žaliavų kainų nuosmukis, kuris yra labiausiai susijęs su sudėtinga koronaviruso situacija Kinijoje, o taip pat nerimu dėl artėjančios recesijos JAV ir euro zonoje.
Pavyzdžiui, šiuo metu naftos kaina rinkose siekia 79 dolerių už barelį, kai tuo metu vasaros pabaigoje nafta kainavo beveik 100 dolerių už barelį. Be to, Europai užpildžius dujų saugyklas bei vyraujant šiltesniems nei įprasta orams, dujų ir elektros kaina Europoje pastebimai nukrito. Tad galima prognozuoti, kad transporto priemonių draudimo kainų augimas šiuo metu jau pasiekė piką.“
