Lietuvos energetikos agentūra (LEA) skelbė apie degalų kainas lapkričio pradžioje. Jie pastebėjo, kad vidutinės benzino kainos sumažėjo 0,1–2,6 proc. (0,001–0,051 euro už litrą) visose lyginamose valstybėse, išskyrus Latviją, kurioje vidutinė benzino kaina nepasikeitė (1,795 euro už litrą). Tarp Baltijos šalių benzino kaina labiausiai mažėjo Lietuvoje – 0,013 euro/l, Estijoje kaina mažėjo 0,001 euro už litrą.
Vidutinės dyzelino kainos sumažėjo 1,1–4,8 proc. (0,022–0,101 euro už litrą) visose lyginamose valstybėse, išskyrus Estiją, kurioje vidutinė dyzelino kaina nepasikeitė. Baltijos šalyse degalai toliau išlieka pigiausi Lietuvoje. Benzino vidutinė kaina Lietuvoje (1,682 euro už litrą) 13 savaitę iš eilės yra mažesnė už dyzelino (1,871 euro už litrą).
Šiuo metu „Circle K“ degalinėje benzino kaina siekia apie 1,609 eurus, o dyzelino – 1,799 eurus. Pastaruoju metu šalies vairuotojai pastebi šiek tiek mažesnes benzino ir dyzelino kainas.
„Nebus didelių pokyčių“
„Neprognozuočiau didelių pokyčių nei į vieną, nei į kitą pusę“, – tikino „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jis pažymėjo, kad degalų kainos svyruoja apie 10 centų – vieną mėnesį išauga, o kitą – sumažėja. Pasak ekonomisto, čia nėra nauja tendencija bei kainos nekrito perpus, kaip, pavyzdžiui, tai įvyko 2020 m., prasidėjus pandemijai.
„Šiuo metu degalų kainų mažėjimą lėmė atpigusi nafta, sustiprėjęs euras dolerio atžvilgiu bei sumažėjo perdirbimų mastas. Anksčiau dyzelinas Europoje buvo brangesnis, nes, nustojus jį pirkti iš Rusijos, trūko perdirbimo pajėgumų, o maržos buvo išaugusios“, – naujienų portalui lrytas.lt pabrėžė N.Mačiulis.
Ekonomistas akcentavo, kad nereikėtų tikėtis didelių ir reikšmingų tendencijų, nes tam, kad atpigtų degalai 20–30 centų, turi būti daug didesnis naftos kritimas – iki 60–70 dolerių už barelį. Toks scenarijus įmanomas, jei Europą apimtų recesija bei kristų paklausa.
Infliacija jau traukiasi į antrą planą – sumažėjo naftos, žaliavų kainos, transportavimo išlaidos.
„Kainų spartus kilimas nebėra tai, nuo ko mums skaudės galvą artimiausią pusmetį“, – paaiškino N.Mačiulis.
Dėl ko kiltų kaina?
Kainų stebėjimo portalo „pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas minėjo, jog yra keletą veiksnių, dėl kurių gali kilti degalų kaina. Tai gali įvykti dėl mazuto, kuris naudojamas šildymui, nes jo suvartojimas išaugs. Kita priežastis – įsigalios Europos Sąjungos embargas rusiškai naftai, todėl rinkoje gali atsirasti degalų deficitas.
„Dabar kai kurios šalys suranda kelių, kaip apsimesti, kad neimportuoja degalų, o iš tikro perpila degalus iš vieno tanklaivio į kitą arba bendradarbiauja su Kinijos šalimis“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo A.Vizickas.
Taip pat jis mano, kad degalų kainų sumažėjimą gali lemti tai, kad Europos Sąjungos ekonomika juda link recesijos – dalis verslų planuoja persikelti į kitas šalis. Įtaką gali daryti ir Kinija, kurioje sumažėjo degalų paklausa dėl pandemijos apribojimų.
Pakils dyzelino kaina
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys teigė, kad greitai A klasės dyzelino kaina pakils dėl pasikeitusios degalų klasės – įmaišys biologinį priedą, dėl kurio kaina išaugs apie 10–12 centų. Praeitais metais biologinio priedo kaina siekė iki 5 centų litre.
„Po savaitės degalinės jau turės ir privalės prekiauti A klasės dyzelinu, todėl degalų kaina grįš į brangesnes pozicijas“, – pažymėjo V.Šukys.
Jam sunku pasakyti, kokia susiformuos galutinė degalų kaina, nes naftos kaina nuolat turi pokyčių.
„Pavyzdžiui, gegužės mėnesį Europos Sąjungai pareiškus įžvalgas dėl naftos tiekimo nutraukimo ir kranelių užsukimų, degalų kaina pakilo net 30 centų. Ta situacija išliko stabili iki spalio mėnesio.
Vėliau, OPEC paskelbus, kad nuo lapkričio mažins gavybą, rinka sureagavo skausmingai ir degalai pabrango virš 10 centų, tačiau didesnė kaina laikėsi neilgai ir naftos kaina sumažėjo, o ne didėjo. Aš į visa tai nežiūriu optimistiškai, nes nežinome, kas gali įvykti toliau“, – dėstė jis.
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius kalbėjo, kad šiuo metu degalinėse iki 30 centų kaina yra didesnė, jei lyginsime naftos barelio ir degalų kainą: „Vis nenukrinta baimės rodiklis.“
V.Šukys naujienų portalui lrytas.lt pabrėžė, jog buvo galima sumažinti dyzelino kainą iki 10 centų, mažinant biopriedo dalį degaluose, tačiau šis siūlymas buvo atmestas Vyriausybės.
„Mes negalime numatyti, kaip pakils degalų kainos, nes viskas priklauso nuo geopolitinių dalykų, naujienų, kurios bus paskelbtos pasaulyje arba sukelto sąmyšio. Degalų rinka nesusidaro vien iš naftos.
Dar yra degalų birža, kur reguliuojamos galutinės kainos. Pavyzdžiui, jei benzino niekas neperka, tai biržose negali palaikyti aukštų kainų. Dyzeliną veža nemažais kiekiais į Ukrainą, jo yra didesnis poreikis, todėl kainos biržose yra aukštesnės“, – pridūrė V.Šukys.
Jis taip pat pastebėjo, kad Lietuva yra geresnėje situacijoje nei kitos šalys, nes mūsų naftos pardavėjai, tiekėjai, galutiniai vartotojai turi didesnę privataus kapitalo struktūrą, kuri turi viską – transportą ir savo teritorijoje gamyklą.
