Valdininkai siekia, kad iki 2025 m. M1 klasės elektromobilių skaičius sudarytų ne mažiau kaip 10 proc., o N1 klasės elektromobilių skaičius – ne mažiau kaip 30 proc. metinių pirkimų sandorių. Iki 2030 m. užsibrėžtas dar didesnis tikslas – M1 klasės elektromobilių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. metinių pirkimų sandorių, N1 klasės elektromobilių skaičius – 100 proc.
Nuo 2030 m. sausio 1 d. N1 klasės transporto priemonės su vidaus degimo varikliais, išskyrus alternatyviaisiais degalais varomas N1 klasės transporto priemones, negalės būti registruojamos.
„Lietuvos energetikos agentūros“ komunikacijos vadovė Patricija Elžbieta Zarankaitė naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad pagal Alternatyviųjų degalų įstatymą į pirmą kartą Lietuvoje registruojamų ir perregistruojamų naujų ir (ar) naudotų elektromobilių skaičių įeina visi elektromobiliai, kurie apibrėžiami kaip motorinė transporto priemonė, kurioje sumontuota jėgos pavara, turinti bent vieną ne išorinį elektros energijos keitiklį su elektrine įkraunamąja energijos kaupimo sistema, kurią galima įkrauti iš išorės. Kitaip tariant, tiek grynieji elektromobiliai (dar vadinami BEV – baterijų energija varomas elektromobilis), tiek iš tinklo įkraunami hibridiniai elektromobiliai (dar vadinami PHEV).
Lietuvos energetikos agentūros ekspertai pastebi, kad nors Lietuvoje elektromobilių skaičius kasmet auga – per metus beveik po 40 proc., tačiau toks elektromobilių skaičiaus augimas yra nepakankamas, kad būtų pasiekti Alternatyviųjų degalų įstatyme, Elektromobilių naudojimo ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros veiksmų plane nustatyti tikslai: 2025 m. turėti 47 130 elektromobilių, o 2030 – 118 tūkst.
„Tokiais tempais, kaip dabar, augant elektromobilių skaičiui 2030 m. turėsime apie 50–55 tūkst. elektromobilių, t. y., dvigubai mažiau, nei planuojama Lietuvos transporto infrastruktūros plėtros iki 2030 m. plane“, – akcentavo ji.
Siekdama sudaryti sąlygas elektromobilių plėtrai Lietuvoje, Lietuvos energetikos agentūra šiuo metu įgyvendina projektą „Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas“. Projektu siekiama iki 2026 m. įrengti apie 53 tūkst. elektromobilių privačių įkrovimo stotelių. Jų finansavimui bus skirta daugiau nei 45 milijonai eurų Europos Sąjungos investicijų ir valstybės biudžeto lėšų.
Projektu sprendžiama privačių elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo nepakankamumo problema, finansuojant įprastos ir vidutinės galios įkrovimo prieigų įrengimą individualiuose namuose ir šalia daugiabučių namų, kur gyvena daugiausiai šalies gyventojų ir potencialių elektromobilių naudotojų. Taip pat siekiama sudaryti sąlygas gyventojams pakrauti elektromobilius darbovietėse.
Įrengtos elektromobilių įkrovimo prieigos skatins taršių transporto priemonių pakeitimą į netaršias transporto priemones – tokiu būdu bus tiesiogiai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo.
„Gyventojų pasirinkimui įtakos turi ne tik transporto priemonės kaina, bet ir galimybės ją eksploatuoti – turi būti sukurta reikiama infrastruktūra. Todėl, siekiant padidinti šalyje registruojamų naujų ir (ar) naudotų elektromobilių skaičių, kiekvienais metais gyventojams skiriama ne tik papildoma finansinė paskata įsigyjant elektromobilį, bet ir jam reikalingą įkrovimo prieigą“, – minėjo P.E.Zarankaitė.
Bus nelengva
„Regitros“ atstovė spaudai Justai Kazragytė naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad iki šių metų lapkričio 1 d. Lietuvoje tik elektra varomų lengvųjų automobilių yra registruota 6956.
Šiemet nuo sausio iki spalio mėnesio pirmą kartą iš viso buvo įregistruoti 2396 elektra varomi lengvieji automobiliai. Iš jų 1103 sudarė nauji ir 1293 – naudoti, t. y., įvežti iš užsienio.
Kalbant apie šiemet įregistruotus naujus lengvuosius automobilius, sausio–spalio mėn. duomenimis, jų iš viso buvo 22 285, iš jų – 1103 sudarė nauji tik elektra varomi automobiliai, t. y., 4,9 proc. Bendrai Lietuvoje yra apie 1,65 mln. registruotų lengvųjų automobilių, iš jų – apie 7 tūkst. tik varomi elektra, bendrai jie sudaro 0,4 proc. viso automobilių parko.
Anot pašnekovės, jei tiek elektra, tiek kitomis degalų rūšimis varomų transporto priemonių registracijos tempai išliks panašūs, kokie yra šiuo metu – pasiekti šį ambicingą tikslą bus nelengva.
„Bendra situacija ir jos pokytis priklauso nuo daugelio dalykų: įvairių skatinimo iniciatyvų, lengvatų, elektros išteklių kainų, infrastruktūros pritaikymo vairuotojams“, – dėstė ji.
„Pasieksime tikslą, kai dirbs protingi žmonės“
Įmonės „Deals on the wheels“ vadovas Laurynas Boguševičius pabrėžė, kad valdininkų sprendimas yra absoliuti nesąmonė: „Mes esame didžiausi elektromobilių pardavėjai Lietuvoje, bet labai liūdžiu dėl to, kad tiek valstybė, tiek savivaldybės pasiima geras idėjas ir sugadina jas su nelogišku įgyvendinimu.“
Anot pašnekovo, verslui įsigyjant naudotą elektromobilį negalioja parama, transporto priemonę išlaikyti reikia ilgą laiką: „Jie padeda, bet ne tiek, kiek galėtų.“
„Valdininkai dabar nubraukė PVM elektromobiliui iki 50 tūkst. eurų vertės. Man įdomu, kiek iš jų pirko elektromobilį. Jie nesupranta, kad dauguma elektromobilių kainuoja nuo 50 tūkst. eurų. Jie sukūrė visas prielaidas piktnaudžiauti įstatymu“, – akcentavo L.Boguševičius.
Jis mano, kad Lietuva galėtų imtis priemonių, kaip tai padarė Norvegijos valdininkai – jie du metus leido nemokėti prabangos mokesčio, PVM bei buvo suteikiamos lengvatinės sąlygos visiems elektromobiliams.
Pasak L.Boguševičiaus, norint pasiekti tikslą, reikėtų jiems parduoti 20 kartų daugiau elektromobilių.
„Jei dabar Lietuvoje parduoda 1400 elektromobilių per metus, tu niekaip nepadidinsi jų iki 800 tūkst.“ – naujienų portalui lrytas.lt paaiškino jis.
Pašnekovas nusiteikęs optimistiškai bei mano, kad Lietuvoje įmanoma padaryti, jog keliuose važinėtų 50 proc. elektromobilių, tačiau tam reikalingi „normalūs ir protingi žmonės Vyriausybėje“.
„Lietuvoje yra žmonių, kurie neuždirba 1000 eurų, todėl jiems keistai atrodo dabartinės lengvatos elektromobiliams. Reikia sugalvoti visą mechanizmą, jog nenuskriaustų kitų bei lengvata galėtų pasinaudoti asmenys, kurie uždirba mažas pajamas“, – dėstė jis.
Stringa tiekimas
„Renault“ pardavimų vadovas Mantas Katauskis paaiškino, jog pagrindinė nesirinkimo elektromobilio priežastis – pinigai ir tiekimas, kuris šiuo metu itin stringa. Transporto priemonių tenka laukti apie 6–9 mėnesius.
„Be to, ne visi importuotojai nori fiksuoti kainą tokiam ilgam laikotarpiui. Jie neužtikrina, kad ta pati kaina bus, kol atkeliaus elektromobiliai, todėl mes ne taip efektyviai dalyvaujame konkursuose.
Įgyvendinti planus tokiu kiekiu, kokį išsikėlė valdininkai būtų sudėtinga“, – pridūrė jis.
Anot M.Katauskio, infrastruktūros plėtra suintensyvės, kai bus nuperkama daugiau elektromobilių: „Pastebėjome, kad vairuotojai, įsigydami elektromobilius, nori nupirkti bent jau lokalias įkrovimo stoteles.
„Renault“ pardavimų vadovas pastebėjo, kad trūksta elektromobilių paklausos – jų yra vos 10–15 proc., o visą kitą dalį sudaro automobiliai su vidaus degimo varikliais.
M.Katauskis tikino, kad suteikiama parama daro įtaką elektromobilių pirkimui: „Labai abejoju, kad be paramos pirktų elektromobilius, nes tik ją paskelbus suaktyvėja užsakymų skaičius. Ji dar reikalinga artimiausius 3–4 metus, o vėliau gal prasidės konkurencija ir sumažės elektromobilių kaina.“
Tiki idėja ir jos įgyvendinimu
Įmonės „Įkrautas“ elektromobilių stotelių plėtros bendrovės vadovas Paulius Gūžys mano, kad įmanoma pasiekti užsibrėžtus tikslus, tačiau viskas priklauso nuo įdedamų pastangų, o šiuo metu jos esą yra dedamos – taikomos skatinamos priemonės elektromobiliams, įkrovimo įrangai.
„Norvegija pasiekė tikslą, nes turi daug hidroelektrinių, didelį kiekį elektros energijos, todėl plėtrai Lietuvoje reikėtų įdėti didesnes pastangas į elektros energijos plėtojimą, nes dabar tam tikrose vietose taikomi draudimai, pavyzdžiui, aplink oro uostus apie 50 km negalima statyti geoparkų.
Be to, pašalinus tam tikrus reguliacinius trikdžius, atsinaujinančių šaltinių plėtra būtų efektyvesnė, o to tikrai reikia“, – naujienų portalui lrytas.lt pabrėžė P.Gūžys
Anot jo, visada galima rasti, ką kritikuoti, tačiau šiuo metu situacija, tempas elektrifikacijos yra neblogas.
P.Gūžys mano, kad 2035 m. bus didelė antrinė elektromobilių rinka, todėl vairuotojai ras pigesnių transporto priemonių.
Jis taip pat pridūrė, kad elektromobilį pagaminti reikia iškasti litį, tačiau vėliau dauguma medžiagų galima perdirbti ir panaudoti dar kartą: „Mes pamirštame, kokį kelią turi nueiti automobiliai su vidaus degimo varikliais.
Juk pirmiausia vandenynuose gręžiami naftos gręžiniai, kuriems reikia didelio kiekio elektros energijos, degalų. Nafta gabenama tanklaiviais, dėl kurių teršiamas oras, įvyksta didelės katastrofos, kurios užteršia jūrą ir t. t.“
Pagrindiniai tikslai
Šiuo metu pagrindiniai elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros tikslai ir priemonės nustatyti Alternatyviųjų degalų įstatyme ir Elektromobilių naudojimo ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūros veiksmų plane:
– iki 2030 m. Lietuvoje turi būti įrengta 60 tūkst. elektromobilių įkrovimo prieigų, iš kurių 6 tūkst. viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų;
– viešosios didelės (49–149 kW) arba labai didelės (virš 149 kW) galios įkrovimo prieigos, atsižvelgiant į technines galimybes, turėtų būti įrengtos šalia valstybinės reikšmės kelių ne didesniu kaip 50 km atstumu viena nuo kitos;
– įprastos(3,7–22 kW) ir vidutinės galios (22–49 kW) elektromobilių įkrovimo prieigos įrengiamos Lietuvos didžiuosiuose miestuose šalia daugiabučių gyvenamųjų namų, sudarant galimybę juose gyvenantiems elektromobilių naudotojams įkrauti elektromobilius visą parą.
Nuo 2022 m. spalio 28 d. iki 2023 m. vasario 28 d. (arba kol užteks lėšų) vyksta kvietimas juridiniams asmenims teikti paraiškas kompensuoti dalį jų įsirengiamų privačių elektromobilių įkrovimo prieigų, skirtų jų darbuotojų reikmėms, išlaidų.
Nuo rugsėjo 7 d. iki 2023 m. vasario 28 d. (arba kol užteks lėšų) taip pat vyksta kvietimas gyventojams teikti paraiškas įsirengti elektromobilių įkrovimo prieigas individualiuose namuose, soduose, privačiose automobilių statymo vietose daugiabučių namų kiemuose ir garažuose. Numatyta paskirstyti lėšų suma gyventojams – 6,208 mln. eurų.
