„Tai nėra finansinis patarimas už 2,5 tūkst. eurų. Prieš bandydami – pasitarkite su vaistininku, žmona ir kunigu. Istorija prasideda šių metų gegužę ir bloškia mus, mieli skaitytojai, į degalų kainų pasiutpolkę, Rusijos karą Ukrainoje, augančią bendrą infliaciją bei grėsmingai artėjantį neapibrėžtą rudenį“, – savo patirtimi socialiniuose tinkluose pasidalijo Turto banko komunikacijos skyriaus vadovas K.Vaitkevičius.
Jis pasiūlė įsivaizduoti dviejų asmenų šeimą su dviem automobiliais, kurių vienas pūpso ant banko lizingo „siurbliuko“: „Ši puiki šeima gyvena kažkur soduose už Antakalnio. Autobusas važiuoja, bet tuo tokiu retesniu grafiku. Darbas centre ir be stovėjimo vietos opcijos. Kadangi viena mašina pradėjo ilgiau muses ir lapus rinkti (gi nėra kur palikt), o ne važiuoti – sakom pabandom.“
Šeima pardavė vieną keturratį žvėrį ir pasiliko „kibiriuką“. Be jokių išankstinių nuostatų. Nepavyks – spės nusipirkti.
„O dabar, praėjus pusei metų, žiūrim kas iš to išėjo: kaštai – per mėnesį lizingas ir draudimas „susiurbdavo“ apie 280 eurų. Mažiausiai 100 eurų benzinui (gera mašina, galinga, maloniai riedėjo, bet ir valgė). Tepalai, smulki priežiūra apie 200 eurų per metus, per mėnesį dar apie 16 eurų.
Stovėjimo vieta apie 20 eurų kas mėnesį. Iš viso turime 416 eurų kas mėnesį. O per nuostabius pusę metų be šio ėdiko yra nei daug, nei mažai – 2496 eurai. Neskaičiuojant pačios mašinos nuvertėjimo, padangų, kur irgi baisūs pinigai,“ – akcentavo K.Vaitkevičius.
Turto banko komunikacijos skyriaus vadovas teigė, jog atsisakius vieno „žirgo“ į centrą pristatymas rytais buvo pakeliui, grįžimas, jei sutampa šeimos darbo grafikas, taip pat.
„Kai nesutampa, prasideda kombinatorika: „CityBee“, jungiamasis viešojo transporto maršrutas su persėdimu, pėsčiomis. Kaštai per mėnesį pasikeitė drastiškai: apie 20 eurų bilietams, 50 eurų benzinui (sumestinis reikalas) ir apie 30 eurų „miesto bitėms“, „Bolt“ tinginio dienomis. Išeina apie 100 eurų kas mėnesį“, – paskaičiavo K.Vaitkevičius.
Vietoje 2,5 tūkst. eurų per pusmetį transportui išleista 600 eurų. Taupymo efektas – 1900 eurų.
„Nepasimeskim – važinėti mašina yra kažkaip nepatogu. Labai patogu. Daug nepatogiau yra stovėti supermeno poza troleibuse spūstyje. Kas nesimokėte mokykloje ir į ją nevažinėjote viešuoju – tai tokia poza, kai nėra kur žemai įsikibti ir viena ranka reikia laikytis į turėklą virš galvos.
Tokia poza, maždaug po dešimties minučių, išjungia ranką. Dar nepatogu, kai jungiamasis reisas prieš nosį nuvažiuoja. Kvapas būna nepatogu. Bet čia ir sėkmės dalykas – kartais, žiūrėk, sėdėdamas praleki be spūsčių. Kartais galima pralėkti dviračiu, kartais prasieiti, o kartais ir koks kolega dalį maršruto pamėtėja“, – pridūrė jis.
K.Vaitkevičius pažymėjo, kad 2 tūkst. papildomų pinigų yra labai patogu.
Vyras pasakojo, kad iš pradžių buvo tikrai nelengva – kojos ne valdiškos, daug ir iškart vaikštant nėra labai „saldu“. Jei iš pradžių 3 km buvo sudėtinga, šiai dienai 10 jau ne iššūkis: „Kai jau tiek eini, ir prasibėgti 5 km ne taip baisu. 8 km bėgte, kol kas rekordas. Nėra kuo girtis, bet neatsimenu, ar apskritai kada gyvenime esu tiek nubėgęs.“
Jo tikslas – kita mašina nemokamai. Anot jo, sutaupymas ir kitas pliusas keliauja į kas mėnesį dividendus mokančias akcijas.
„Pinigai lieka, rinkoms augant dauginasi ir dar dalis kas mėnesį įkrinta hipotetiniam lizingui. Pridėkime iš pardavimo gautas lėšas – jau ne taip ir toli. „Smart“ nemokamai jau išeina, bet ne dėl to mes kenčiam kančią, ar ne?“ – dėstė jis.
Galiausiai vyras pridūrė, kad pažiūrės, kaip viskas atrodys, kai lauke pasirodys 20 laipsnių šaltis.
Vis tik ne vienas šia istorija susidomėjęs asmuo turėjo ir savų pastebėjimų dėl tokio taupymo iššūkio. Atkreiptas dėmesys, kad ir likusiam vienam automobiliui reikia naujų padangų, draudimo. O ir automobilių nuoma, gyvenant soduose, ne visuomet būna prieinama, patogi ar pigi.
Dar kiti atkreipė dėmesį, jog išsimokėtos mašinos pusė vertės sugrįžta parduodant, o tai kažkiek keičia ir galutinę matematiką.
