Visoriuose esančios K.Borutos gatvės namų gyventojus praėjusią savaitę pažadino sunkiasvorės technikos skleidžiami garsai.
„Užmetęs žvilgsnį pro langą pastebėjau, kad greta daugiabučio namo, privačiame sklype, darbuojasi keletas darbininkų, stovėjo sunkvežimiai. Su žmona pamanėme, kad galbūt čia prasidės statybos, mat šį sklypą įsigijo viena nekilnojamojo turto plėtros bendrovė.
Tiesa, greta stovėjo greideris ir lyginimo volas, o tai sukėlė papildomų klausimų: nejau bus tvarkomas žvyrkelis, vedantis į sodus?
O galbūt atsisakyta minties čia statyti daugiabučius ir bus nutiesta gatvė? Kita vertus, jei čia bus statomi daugiabučiai, kam tuomet tvarkyti žvyrkelį?“ – stebėjosi vienas K.Borutos gatvės gyventojas.
Juolab šis kelias buvo tvarkytas ir pavasarį. Duobių ir provėžų vėl atsirado po mėnesio. Kodėl reikia užsiimti beprasmišku darbu?
Apie darbus neinformavo
Sklypas ir žvyrkelis greta K.Borutos gatvės daugiabučių priklauso nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „Bonava Lietuva“, kuri čia ateityje planuoja statyti ekonominės klasės butus.
Net pats įmonės vadovas liko nustebęs, kad kiti asmenys šeimininkauja jo įmonei priklausančiame žemės plote.
„Dalis jūsų atsiųstoje nuotraukoje pažymėto kelio nuosavybės teise priklauso įmonei „Bonava Lietuva“, tačiau apie šiuos darbus nebuvome informuoti, nežinojome, kad jie vyko“, – „Sostinei“ sakė įmonės vadovas Remigijus Pleteras.
Jis teigė, kad įmonė tikrai nebuvo šių darbų užsakovė.
Tikina, kad leidimo nereikia
Kad savivaldybė nėra šio žemės sklypo savininkė, patvirtino ir Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas. Gyventojai, pasak jo, šia atkarpa patekti į sodininkų bendriją naudojosi dar iki suformuojant sklypą, todėl kelio ruožas bendru sutarimu naudojamas ir toliau.
„Savivaldybė yra įsipareigojusi reguliariai tvarkyti vietinės reikšmės gatves, o K.Borutos gatvė yra viena jų, dėl to atskiro sklypo savininko leidimo prižiūrint gatvės būklę nereikia“, – dėstė G.Grubinskas.
„Sostinei“ pasiteiravus, kiek kainavo šie žvyrkelio tvarkymo darbai, atsakyta, kad greideriavimo darbai yra įtraukti į gatvių priežiūros darbus, kuriems savivaldybė atskirose miesto vietose viešųjų pirkimų būdu sudaro ilgalaikes trejų metų sutartis.
„Pagal joje numatytą valandinį įkainį, greideris tvarko kelias šalia esančias vietinės reikšmės gatves, todėl detalizuoti, kiek kainavo būtent K.Borutos gatvės lyginimas, negalime“, – sakė G.Grubinskas.
Asfaltuoti nesiruošia
Iš esmės K.Borutos g. Visorių rajone turėtų driektis Geležinio Vilko g. kalno viršumi. Taip ji pažymėta ir žemėlapiuose, tačiau realybėje toks kelias faktiškai neegzistuoja ir Visorių sodus vairuotojai pasiekia kirsdami kampą per „Bonava Lietuva“ priklausantį sklypą.
Nors K.Borutos g. turėtų driektis visai kitaip, nei yra dabar, o tai reiškia, kad ir dabartiniu žvyrkeliu į sodus vairuotojai naudojasi per privatų sklypą, savivaldybės atstovai teigė, jog kol kas nėra planų K.Borutos g. nutiesti tinkamai ir ją išasfaltuoti.
Nors G.Grubinskas teigė, jog savivaldybė neasfaltuoja gatvių atkarpų, kurios patenka į tretiesiems asmenims priklausančius sklypus, akivaizdu, kad bent jau atlikti žvyrkelio tvarkymo darbų tai nesutrukdė.
Kaip pridūrė G.Grubinskas, jei ateityje dėl sklypo užtvėrimo arba užstatymo nebebus galimybės gyventojams namus pasiekti dabartiniu keliu, bus ieškoma sprendimų.
„Tikėtina, kad trumpuoju laikotarpiu žvyro danga būtų padengtas šalia esantis ir sklypui nepriklausantis keliukas, kuris šiuo metu nenaudojamas. Ilguoju laikotarpiu būtų galima svarstyti ir jo asfaltavimo galimybes, tačiau konkrečių planų nėra“, – sakė savivaldybės atstovas.
Teks įrengti naują kelią
R.Pleteras teigė, kad dabartiniu žvyrkeliu Visorių sodų gyventojams ir svečiams bus leista naudotis iki statybų pradžios. „Prasidėjus statyboms planuojame įrengti pagrindus tikrajai K.Borutos gatvei. Ja toliau galės naudotis gyventojai“, – aiškino vadovas.
Jis pridūrė, kad kol kas vyksta diskusijos su savivaldybe apie sprendinius, numatytus Vilniaus miesto bendrajame plane.
„Gatvės įrengimo sprendiniai derinami su savivaldybe atsižvelgiant į gyventojų poreikius ir nustatytus Vilniaus miesto gatvių standartus.
Privažiavimo infrastruktūra bet kuriuo atveju turės būti įrengta“, – sakė R.Pleteras.
