Per 12 metų Europos automobilių pramonė turi persitvarkyti iš esmės. Ir ne tik ji – persitvarkyti privalės visi verslai, susiję su automobiliais. Dar visai neseniai tai atrodė tolima realybė ar labiau fantastinio filmo vertas scenarijus.
„Tai ekstremaliai ilgalaikes pasekmes turintis beprecedentis sprendimas. Europos Sąjunga taps pirmąja ir vienintele pasaulio dalimi, kurioje bus parduodami tik elektra varomi automobiliai. Ir nereikia savęs apgaudinėti – visai industrijai teks daugybė iššūkių, kad sugebėtų patenkinti naujų automobilių paklausą“, – taip šį sprendimą pakomentavo Oliveris Cipsė – BMW vadovas, kuris taip pat yra automobilių gamintojų asociacijos ACEA valdybos pirmininkas.
Jis pabrėžė, kad tikslui pasiekti reikės pačios Europos Sąjungos indėlio į krovimo stotelių infrastruktūrą. Be to, teks pasirūpinti reikiamų metalų ir kitų medžiagų patikimu tiekimu Europos Sąjungos teritorijoje esantiems gamintojams, pavyzdžiui, kritiškai trūkstamu ličio atsargomis.
Tai, kad Europai bus ypatingai sunku, rodo Kinijos pavyzdys. Kinijos valdžia jau dešimt metų aktyviai remia automobilių elektrifikaciją, tačiau per tą laiką pasiekta tik apie 15 proc. – tokią rinkos dalį šiemet sudaro elektromobiliai Kinijoje.
Planuojama, kad 2035 m. Kinijoje naujų automobilių rinka sudarys apie 50–60 proc. Tačiau tai niekaip nėra 100 proc. – ką nutarė Europa pasiekti vos per 13 metų. O kinai net nekalba apie vidaus degimo variklių draudimą.
Tačiau Europos Sąjunga nelabai turėjo pasirinkimą. Pačios priimta programa „Fit for 55“ varo Europos funkcionierius į kampą. Anot šios programos, Europos Sąjungos šalys iki 2030 m. turi savo išmetimus sumažinti net 55 proc., palyginti su tais, kurie buvo 1990 m. Nuo 2050 m. Europos Sąjungos teritorijoje neturėtų būti išmetama jokių teršalų.
Automobiliams šiuo metu tenka 12 proc. viso anglies dvideginio kiekio, kurį išmeta Europa. Visa transporto industrija, įskaitant ir kitas transporto rūšis, išmeta ketvirtadalį visų Europos Sąjungos emisijų.
Likus porai dienų iki balsavimo „Stellantis“ koncerno vadovas Carlosas Tavaresas teigė, kad šis įstatymas yra tik dogma ir ragino rasti pragmatiškesnį būdą mažinti emisijas. Tai, kad automobilių industrija sugebės per 12 metų pilnai elektrifikuotis, tiki nedaug kas net pačioje Europos Komisijoje, tačiau užkulisiuose girdimos kalbos, kad viskas pavyks.
Iš kitos pusės ekologai kaltina Europos komisiją pernelyg lėtais tempais. Pavyzdžiui, „Greenpeace“ aktyvistė Lorelei Limousin teigė, kad „Europos Sąjunga išsirinko pernelyg ilgą kelią, kuris prives prie katastrofos. Vidaus degimo variklių draudimą reikia įvesti ne vėliau kaip po penkerių metų“, – pasakojo ji.
Panašu, kad Europos Sąjungoje jau seniai įsivyravo lygybės ženklas tarp vidaus degimo variklių ir blogio įsikūnijimo. Ekologai ragina negaišti laiko alternatyviems degalams ir koncentruotis ties elektros energija.
Alternatyva teoriškai kurį laiką paliekama. Nuo 2035 m. vidaus degimo varikliams yra numatyta išimtis – jeigu jie veiks varomi sintetinių degalų, gautų iš atsinaujinančių šaltinių, pavyzdžiui, bioetanolio, kurį, beje, šiuo metu naudoja pirmos formulės bolidai. Dar vienas išsigelbėjimas išlieka vandenilis, ties kuriuo šiuo metu aktyviai eksperimentuoja „Toyota“ ir dar keli automobilių koncernai.
Be to, egzistuoja ir taip vadinama „Ferrari išimtis“ – ji bus taikoma toms kompanijoms, kurios per metus pagamina mažiau negu 10 tūkstančių mašinų – jos galės elektrifikuotis metais vėliau. Tų gamintojų, kurie pagamina per metus mažiau negu tūkstantį automobilių iš viso nelies – jiems ši taisyklė negalioja. Kol kas niekas nereglamentuoja tų „nykštukų“ kiekio, jų gali būti ir milijonas, tad čia niša vidaus degimo variklių entuziastams visgi išlieka.
Kyla klausimas, kiek šis planas realus, ypač turint omenyje pandemiją, krizes, karus ir pan. Be to, išlieka klausimas, iš kur reikės paimti tiek daug energijos.
