Siekia plėsti stotelių tinklą
„Vilniaus apšvietimo“ vadovas Andrius Deimantas teigė, kad jie siekia paskatinti elektromobilių įsigijimą mieste, o apšvietimo stulpai yra viena iš galimybių tai padaryti. „Vilniaus apšvietimo“ atstovai siekia ant apšvietimo stulpų arba juose įrengti įkrovimo stoteles.
„Šiuo metu esame užsibrėžę tikslą, kad iki 2030 m. įrengsime 2000 įkrovimo stotelių. Šiuo metu su Energetikos ministerija deriname viską, planuojame paleisti europinius projektus. Stoteles statysime ne prie privačių namų, o prie daugiabučių.
Iš pradžių įrengsime prie gatvių, o vėliau kiemuose, kad žmonės galėtų krautis elektromobilius“, – minėjo A.Deimantas.
Kaina – neadekvati
Vienos kilovatvalandės kaina kraunant elektromobilį lėtuoju būdu siekia eurą. Ji yra tris kartus didesnė nei pas visus gyventojus namuose. „Vilniaus apšvietimo“ vadovas tikino, kad iš pirmo žvilgsnio kaina yra neadekvati: „Pirminė mintis buvo, kad dienos metu negalima būtų įsikrauti elektromobilio. Nuo 23 val. vakaro kaina siekia 35 centus.
Tačiau girdime kalbų, kad geriau palikti galimybę krauti elektromobilį lėtai. Kaina yra tokia dėl to, nes liepą pirkome elektrą bei vieneriems metams užfiksavome tokią kainą, kokia yra dabar. Kitų metų liepą vėl pirksime ir tikimės, kad kaina bus žemesnė bei galėsime pasiūlyti paslaugą gerokai pigiau.“
Įmonės „Deals on the wheels“ vadovas Laurynas Boguševičius pažymėjo, kad šio ambicingo plano pradžia ir pirmojo etapo įgyvendinimas yra geriausias pavyzdys, kaip valdžios atstovai paima gerą idėją ir ją sugadina per penkias minutes: „Pirmiausia, elektromobilių stotelių pirkimo kaina yra neadekvati, konkursą laimėjusi įmonė turi reputacinių klausimų, nes neteikia deklaracijų apie 7 metus. Visas konkursas apipintas klausimais, į kuriuos nėra atsakymų.“
Pasak pašnekovo, stotelių kaina yra panaši parduotuvių lentynose, tačiau, kalbant apie projektą pilna apimtimi, tai tų pačių stotelių kaina turėtų būti 3–4 kartus mažesnė.
„Savivaldybė eilinį kartą pademonstravo savo tobulą nekompetenciją ir išsirinko tuos, kas konkurse pasiūlė mažiausią kainą. Konkurse dalyvavo įmonės, kurios turi patirties projektuose bei finansiškai yra stabilios. Mes eilinį kartą nusispjovėme ant kokybės ir pasirinkome mažiausią kainą.“
Įmonės „Deals on the wheels“ vadovas irgi kritikuoja didelę įkrovimo kainą bei mano, kad yra uždėtas iš savivaldybės pusės antkainis.
Siekia atbaidyti vairuotojus
Elektromobilių entuziastas Dainius Jakas akcentavo, kad ant stulpo esančios stotelės yra bandomasis projektas ir valdžios tikslas – įmontuoti į stulpą stotelę.
„Kaina, kraunant dieną, yra didesnė dar dėl to, nes apšvietimo infrastruktūra dieną neturi elektros įvado ir kyla daugiau problemų. Todėl kaina yra tokia, kad atbaidytų vairuotojus krautis mašiną. Turbūt neteisingas buvo sprendimas leisti krautis automobilius dieną. Šis sprendimas buvo labiau priimtas, kad žmonės vyktų krautis automobilius naktį“, – dėstė jis.
Deja, įkrovimo stotelės esančios stulpuose neturi įkrovimo laido, jį reikia atsivežti patiems. Anot pašnekovo, laido nėra dėl atsirandamos drėgmės, juos gali pavogti arba nupjauti bei ne visi automobiliai gali turėti perėjimą. Be to, D.Jakui dažnai tenka važinėti po Europą ir pastebi, kad beveik niekur nėra duodamas įkrovimo laidas.
„Pačiam keliaujant po Europą teko mokėti daugiau už elektromobilio įkrovimą, nei dabar yra Lietuvoje. Mokėjau pagal laiką, o ne kWh. Jei norime skatinti elektromobilius – euras ne ta kaina, kad žmonės rinktųsi persėsti į šias transporto priemones. Tačiau, tai specifika „Vilniaus apšvietimo“ projekto ir tikėtina, kad kitais metais kaina bus kitokia“, – svarstė elektromobilių entuziastas.
Tikslas visai kitoks
„Vilniaus apšvietimo“ vadovas A.Deimantas kalbėjo, jog Vilniaus apšvietimo tikslas yra, kad vairuotojai ne dieną krautų savo elektromobilius nuo apšvietimo tinklų, o naktį: „Daug pigiau nuvažiuoti su elektromobiliu, jei krauni jį naktį nei, pavyzdžiui, su dyzeliniu ar benzininiu automobiliu.“
L.Boguševičių šie paaiškinimai prajuokino, nes esą platus tinklas yra tam, kad jis būtų patogus, o kuo didesni ribojimai – tuo jis labiau praranda savo prasmę.
„Žmonėms geriau duoti vieną pasirinkimą bei leisti krautis tik naktį, nes liks viena ir aiški kaina. Norėjome, kad bent būtų galima krautis dieną, bet, pasirodo, jog vairuotojams reikia vieno pasirinkimo“, – pabrėžė A.Deimantas.
Pašnekovas pastebi, kad dieną žmonės ne itin kraunasi transporto priemones. Taip pat jis paaiškino, kad jų tikslas integruoti krovimo stoteles į standartinį apšvietimo stulpą.
„Vilniaus pozicija – negražu dėti dėžes ant stulpų. Jei pirksime ir ant kiekvieno stulpo dėsime dėžes, tai čia nėra sprendimas“, – akcentavo A.Deimantas.
Elektromobilių entuziastas D.Jakas pridūrė, kad tai pirmas projektas, kur žmonės bandė ieškoti galimų sprendimų su esamais tiekėjais.
Įmonės „Deals on the wheels“ vadovas L.Boguševičius teiraujasi „Vilniaus apšvietimo“ vadovo, ar tikrai su visais didžiausiais gamintojais buvo susisiekta dėl šio projekto.
A.Deimantas atsakė, jog visiems buvo skambinta bei rašyta: „Pirkimas yra 60 krovimo stotelių, todėl jie turi pirmiausia įsitikinti, kad visas apšvietimo tinklas atlaikys šias stoteles, o vėliau didins jų skaičių.“
„Vilniaus apšvietimo“ vadovas minėjo, kad šiuo metu daroma, jog ant vieno apšvietimo stulpo būtų viena įkrovimo stotelė, o, kai bus užpildyti visi stulpai, darys ant to pačio stulpo dar po vieną stotelę.
„Aš esu beveik įsitikinęs, kad išrinkta įmonė su dviem darbuotojais nėra pajėgi suvaldyti 4 tūkst. stotelių tinklo bei sugadins gerą idėją“, – į A.Deimanto komentarus atsakė L.Boguševičius.
Visi moka skaičiuoti
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) automobilių inžinerijos katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas paaiškino, kad visi moka skaičiuoti ir tai padarę supranta, jog neapsimoka įsigyti ar krautis elektromobilio.
„Anksčiau dyzelinas buvo pigiausi degalai ir turėjo mažiausias sąnaudas, todėl šios transporto priemonės plačiai paplito tarp vairuotojų.
Šiai dienai elektromobiliams reikalinga infrastruktūros plėtra, nes ji kol kas yra skurdi. Aišku, jei viskas kainuos brangiai – nebus plėtros. Šią situaciją nebent pakeistų, jei nustotų gaminti automobilius su vidaus degimo varikliais arba pasikeistų degalų kainos“, – svarstė S.Pukalskas.
L.Boguševičius patikino, kad vartotojai visada rinksis pagal eksploatacijos kainą, tačiau infrastruktūra taip pat yra svarbi.
