„Regitra“ tikina, kad daroma viskas, jog po COVID-19 pandemijos susidariusios eilės padaliniuose mažėtų: ilginamas darbo laikas, priimami nauji specialistai, pateikiamos rekomendacijos vairuotojams. Tačiau dalis politikų įžvelgia, kad tokioje situacijoje galbūt būtų naudingiau „naikinti monopolį“ ir sudaryti didesnę konkurenciją.
Įžvelgia, kad gali būti piktnaudžiaujama padėtimi
Seimo ekonomikos komiteto narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas įsitikinęs, kad pailgėję laukimo terminai rodo tai, kad įmonė atsainiai žiūri į visuomenę ir galbūt piktnaudžiauja padėtimi, jog vienintelė gali teikti tokias paslaugas vairuotojams.
„Čia kažką keisti reikia mirtinai – tai yra absoliučiai niekaip nesuvokiama ir nepriimtini tokie terminai“, – portalui lrytas.lt komentavo politikas. Kaip sakė jis, tai turi būti išspręsta arba „Regitros“ vadovybės, arba valdybos, kuri atsakinga už įmonės kontrolę.
Tačiau „Regitra“ dalijasi statistika, kuri, anot įmonės atstovų, rodo, kad vidutinis paslaugų laukimo laikas trumpėja.
„Regitra“ pasidalijo naujausiais duomenimis, kurie rodo, kad laisvų vietos teorijos egzaminui galima rasti už 9 dienų, tačiau su praktikos egzaminais situacija kiek kitokia. Kaip parodė spalio antros savaitės statistika, bendras vidutinis praktikos egzamino laukimo laikas – 23 dienos. Tiesa, jis yra sumažėjęs. Anot „Regitros“ dar metų pradžioje jis siekė 32 dienas.
„Svarbu pastebėti ir tai, kad šių metų pirmąjį pusmetį priėmėme daugiau nei įprastai praktikos egzaminų – iš viso virš 71 tūkst., kai priešpandeminiu laikotarpiu, pavyzdžiui 2019 m., kuomet nebuvo apribota „Regitros“ veikla, šis skaičius siekė apie 63 tūkst. Taigi, išlaikant panašius tempus, šiemet greičiausiai įvyks rekordinis egzaminų skaičius“, – atsakyme portalui lrytas.lt rašė įmonės atstovai.
„Regitra“ fiksuoja, kad vairavimo egzaminų poreikis didžiausias Vilniuje, todėl sostinėje tenka palaukti ilgiau nei kitur. Pastebima, kad greičiausiai egzaminus gyventojams pavyktų išlaikyti Klaipėdoje, Tauragėje, Telšiuose, Mažeikiuose. Šiuose miestuose vidutinis egzamino laukimo laikas – 15–19 dienų. „Regitra“ pataria patikrinti šių miestų užimtumo tvarkaraščius ir važiuoti į kitus miestus.
Jei klientus domina tokios paslaugos kaip vairuotojų pažymėjimų išdavimas, čia išankstinėje vizito registracijoje galima rasti vietų artimiausiomis dienomis ar net tą pačią dieną, patikino atstovai.
Registruojant transporto priemones be išankstinės registracijos, padaliniuose vairuotojams tenka palaukti apie 15 minučių, kai anksčiau reikėdavo laukti daugiau nei pusvalandį.
„Tokia situacija buvo susiklosčiusi ne tik dėl to, jog pavasaris ir vasara yra automobilių pardavimo sezonas, bet tam įtakos turėjo ir kitos išorinės priežastys – Ukrainai laikinai keliems mėnesiams panaikinus į šalį įvežamoms transporto priemonėms muito mokesčius, „Regitroje“ buvo jaučiamas itin didelis ukrainiečių srautas ir laikinos registracijos paslaugų poreikis buvo išaugęs net 3 kartus“, – rašoma atsakyme.
Tačiau sugrąžinus muito mokesčius situacija, anot „Regitros“, tapo stabili. Taip pat Vilniuje priimti 5 darbuotojai, Vilniuje su verslo klientais pradėta dirbti ir pirmadieniais.
Teisinasi, kad tam yra rimtos priežastys
Dar metų pradžioje „Regitros“ klientams prireikė kantrybės – išankstinės rezervacijos į vieną ar kitą paslaugą reikėjo laukti ilgiau. Kaip teigė „Regitros“ atstovai, didžiausią įtaką tam turėjo COVID-19 pandemijos pasekmės. Tuomet įmonė kelis mėnesius negalėjo vykdyti praktikos egzaminų. Dėl to norinčių laikyti egzaminą skaičius „susikaupė“.
Dar viena priežastis – pavasarį, vasarą ir ankstyvą rudenį vyksta motociklų egzaminai. Kadangi tai yra sezoniška transporto priemonė, prastesnės oro sąlygos sustabdys egzaminavimą ir vėl padaugės vietų kitų transporto priemonių egzaminams.
„Egzamino laukimo laiką ilgina ir tai, jog dalis būsimų vairuotojų „Regitrai“ apie negalėjimą dalyvauti egzamine iš viso nepraneša arba tai padaro per vėlai. Dėl šios priežasties vidutiniškai neįvykdavo apie tūkstantis suplanuotų B kategorijos praktikos egzaminų, tačiau taikomos priemonės padėjo minimizuoti į egzaminus neatvykstančių klientų skaičių.
Įmonė ne tik siunčia priminimus ir nuolat skatina būsimus vairuotojus pasikeitus planams atšaukti egzaminą kiek įmanoma anksčiau, kad jų vieta galėtų pasinaudoti kiti, bet dar kovą priimtas ir sprendimas sugrąžinti 24 valandų taisyklę, kuri COVID-19 pandemijos laikotarpiu buvo netaikyta“, – atsakyme rašė „Regitros“ atstovai. Tai reiškia, kad atšaukti egzaminą galima ne vėliau kaip likus parai iki jo pradžios.
Anot atstovų, buvo patobulinta registracijos į egzaminus sistema taip, kad atšaukta vieta į laisvų vietų grafiką sugrįžtų greičiau.
„Regitra“ gyventojus ragina taupyti savo laiką ir aktyviau naudotis e. paslaugomis – daugelį paslaugų galima gauti internetu. „Remiantis duomenimis, net 35 proc. klientų renkasi vairuotojo pažymėjimą užsisakyti internetu, o su transporto priemonių registracija susijusias paslaugas tokiu būdu atlieka virš 37 proc.“ – skaičiuoja „Regitra“.
Taip pat patariama nuolat tikrinti išankstinių paslaugų tvarkaraštį – laisvų vietų gali atsirasti ir artimiausiomis dienomis. Mat dalis klientų nebegali atvykti susitartu laiku ir vizito rezervaciją atšaukia.
Ministerija atsakomybę palieka „Regitrai“
„Regitros“ atstovų pasiteiravus, ką ruošiamasi daryti, kad gyventojams taip ilgai nereikėtų laukti tam tikrų paslaugų, atsakyta, kad jau dabar taikomos priemonės, kurios duoda „reikšmingų“ rezultatų.
Pavyzdžiui, teigiama, kad didinami žmogiškieji resursai. „Štai Vilniuje, kur poreikis didžiausias, į darbą šiemet buvo priimti 4 nauji egzaminuotojai, dar 2 egzaminuotojų atranka šiuo metu vyksta Šiauliuose. Nuolat vertiname situaciją ir, esant poreikiui, žmogiškieji resursai gali būti didinami ir kituose miestuose“, – komentavo atstovai.
Atsakyme pažymėta, kad pavasarį būsimieji vairuotojai buvo egzaminuojami nedarbo dienomis – papildomai įvyko virš 1 tūkst. praktikos egzaminų. Nuo liepos 1 d. keitėsi ir padalinių darbo laikas: šeštadieniais pradėta dirbti valanda ilgiau. Skaičiuojama, kad šis pokytis leis papildomai priimti apie 5 tūkst. praktikos egzaminų per metus.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pasiteirauta, kokia jos pozicija ir požiūris į tai, kad valstybė valdoma įmonės klientai, kurie naudojasi paslaugomis, kurį laiką turi laukti ilgiau nei įprastai ir ką dėl to galima padaryti, atsakyta, kad kol kas tai yra per „žema kompetencija“. Ministerija įsitrauktų tik tuo atveju, jei procesai būtų susiję su teisėkūra.
Atstovai atsisakė pateikti savo platesnę poziciją šiuo klausimų, nes tai jų neliečia – mat už darbo tvarką ir panašius klausimus pirmiausia atsako pati įmonė, kurią prižiūri „Regitros“ valdyba. VRM Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas portalui lrytas.lt patikino, kad šia tema „Regitros“ atsakymas yra „išsamus, dalykiškas ir pakankamas“.
Atsakyme pateikti ministerijos lūkesčiai, kurie adresuoti dar vasarai paskirtai „Regitros“ valdybai. Juose pažymėta, kad valdybos narių žinios ir kompetencijos tikimasi, jog užtikrins elektorinių paslaugų plėtrą, gerinti klientų aptarnavimo kokybę, korupcijos rizikų suvaldymą.
Penktadalis narių privalo būti įmonės atstovai, o ne mažiau nei pusė – nepriklausomi.
Dar 2000 metais įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Vidaus reikalų ministerija.
„Šitas reikalas verkiant reikalauja dėmesio: arba kategoriškai susitvarkyti ir turėti planą pačiai Regitrai arba keisti darbo formą“, – teigė G.Paluckas.
Politikas kelia klausimą, kad decentralizavus tokio tipo valstybinę įmonę, procesai galbūt būtų efektyvesni ir klientai aptarnauti kokybiškiau. Taip pat mažėtų korupcijos ar galio piktnaudžiavimo rizika.
Jis pateikė ir Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos pavyzdį. Šalyje veikia 10 skirtingų įmonių su savo padaliniais tam tikruose miestuose, kuriuose vairuotojai gali atlikti savo transporto priemonės techninę apžiūrą. Taip galėtų veikti ir „Regitra“.
