Lietuvos geležinkeliai praneša, kad traukinių maršrutai Šiaurės Lietuvoje yra nuostolingi ir ragina Rokiškio, Akmenės, Mažeikių, Panevėžio, Klaipėdos, Šiaulių, Radviliškio rajonus prisidėti prie maršrutų išlaikymo.
Pavyzdžiui, traukinys iš Radviliškio į Šiaulius kursuoja kelis kartus per dieną. Daugiausia žmonių važiuoja į darbą ir atgal.
Kaip kalbėjo vietinis gyventojas, traukiniai važiuoja ir važiuoja – kiek pats dirba, visada mato, jog jie nuolat reisuoja, o juose – visada daug žmonių.
Jeigu Radviliškio valdžia nesuras beveik pusantro milijono eurų už 4 nuostolingus maršrutus, kertančius Radviliškį, „Lietuvos geležinkeliai“ žada, kad nuo naujų metų jų nebeliks.
Kad traukinys toliau važinėtų tarp Šiaulių ir Radviliškio, pastarojo valdžia turėtų primokėti apie devyniolika tūkstančių per metus. Radviliškio meras Vytautas Simelis sako, kad tokia suma didelė našta nebūtų, bet nesupranta, kodėl reikėtų mokėti už dar tris traukinius, kurie stoja tik Radviliškyje, tačiau aplenkia mažesnius rajono miestelius.
„Lietuvos geležinkeliai“ kol kas dar yra valstybinė įmonė. Jeigu turime keleivių pavežimą autobusais, tai ten yra ir savivaldybės maršrutai, ir privačių, bet yra konkurencija, o čia ant šitų bėgių nėra konkurencijos“, – sakė jis. Kaip pridūrė meras, ant šitų bėgių stovi tiktai „Lietuvos geležinkelių“ traukiniai.
Kaip nuogąstavo vietinis gyventojas, Radviliškyje viskas naikinama, o gyventojai nieko padaryti negali.
Kita moteris taip pat tikino, kad traukinių maršrutai labai patogūs, tačiau jei jų neliks – tai neliks ir teks nebevažiuoti.
Šiaulių rajono valdžia pasigenda keleivių ir kilometrų analizės. Šiaulių rajono vicemeras Česlovas Greičius sako, kad tokie maršrutai kaip Šiauliai–Panevėžys arba Šiauliai–Rokiškis rajono gyventojams neaktualūs.
„Mes turėtume mokėti už nuostolingus kilometrus rajono savivaldybės ribose. Kaip mes galime padengti, jeigu važiuoja ne rajono gyventojai? Pavyzdžiui, Mažeikių rajono ir Akmenės“, – dėstė jis.
Kitiems metams „Lietuvos geležinkeliams“ reikėtų keturiasdešimties milijonų eurų subsidijų, o numatyta penkiais milijonais mažiau. Lietuvos geležinkeliai nori, kad savivaldybės prisidėtų, bent iš dalies kompensuodamos nuostolingus maršrutus.
Be to, pasak geležinkelių komunikacijos atstovo Manto Dubausko, savivaldybės galėtų padėti užtikrinti ir didesnį keleivių skaičių.
„Šiais metais auga keleivių skaičius ir matome, kad subsidijų poreikis visiems maršrutams išlaikyti bus mažesnis. Kitaip tariant, kuo daugiau keleivių, tuo mažiau subsidijų reikia“, – aiškino atstovas.
Susisiekimo ministerija siūlo vietoje kelių nuostolingų maršrutų paleisti naują: Mažeikiai–Panevėžys. Tačiau merai tam prieštarauja, nes tokiu ilgu maršrutu traukinys važinėtų retai.
„Ilgais maršrutais per Lietuvą problemos neišspręsime, reikia būtinai išlaikyti trumpuosius maršrutus kaip Radviliškis–Šiauliai, galima juos pritaikyti prie darbo valandų“, – siūlė V.Simelis.
Tuo metu Šiaulių rajono vicemeras siūlė pirmiausia išsiaiškinti Šiaulių rajono gyventojų poreikius, ar jiems apskritai reikalingas maršrutas į Panevėžį.
Tačiau Susisiekimo ministerijos atstovas sako, kad jau imtasi veiksmų, siekiant išlaikyti kai kuriuos nuostolingus maršrutus.
„Konsultacijos jau yra prasidėjusios, LTG Link yra įsipareigoję imtis proaktyvių veiksmų, derinti susitikimų datas su kitų savivaldybių atstovais, ir turėti tas reikalingas diskusijas, kad turėtume užtikrintą susisiekimą traukiniais“, – kalbėjo Susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.
Į problemą reagavo kai kurios seimo frakcijos. Pasak socialdemokrato Eugenijaus Sabučio, prie tokios situacijos privedė prieš dvejus metus Vyriausybės patvirtinta subsidijuojamų maršrutų skaičiavimo metodika. Jis siūlo keisti skaičiavimo formulę.
„Labai norėtųsi, kad pati ir metodika, ir skaičiavimas būtų peržiūrimi tam, kad gyventojams būtų palankiau, nes nežinau, kiek metų reikia kartoti, kad neturėtų „Lietuvos geležinkeliai“ į Lietuvos gyventojų pavežėjimą žiūrėti kaip į pelno siektiną funkciją, tai yra ne krovinių pervežimas“, – komentavo E.Sabutis.
Konservatorius Bronislavas Matelis sako, kad ir didelių įmonių darbdaviai galėtų prisidėti prie traukinių maršrutų išlaikymo.
„Žinome, kad darbdaviai užsiima pavežėjimu savo darbuotojų ,jeigu tai susiję su konkrečia gamykla, arba turėtų savivaldybė, sakysime, Šiaulių, Radviliškio, kiek jie suinteresuoti, tuos kaštus pasidalinti“, – siūlė jis.
Norėdami paskatinti žmones daugiau keliauti traukiniais Lietuvos geležinkeliai nuo kitų metų vidurio bilietus į traukinį pardavinės prekybos centruose, kaimo parduotuvėse, pašte. Manoma, kad iki tol paaiškės neva nuostolingų traukinių maršrutų likimas.
