Štai vilnietis Lukas pasakojo, kad šiemet žiemines padangas nusipirko dar rugsėjį: išlaukė nuolaidų ir įsigijo naują žieminių padangų komplektą. Sako, kad su senomis padangomis važinėjo jau keturis sezonus, tad pats supranta, kad laikas atverti piniginę. „Nieko nepadarysi – reikia ir perki, bet apsimoka tik tada, kai nuolaidos“, – pridūrė jis.
Pasak šioje srityje dirbančių atstovų, dalis vairuotojų šiais metais gerokai atsakingiau planuoja savo finansus bei laukia nuolaidų. Dar kiti pasimokė iš karčios patirties, kai paskutinę sekundę pasiruošti sezonui nesuspėjo.
Vaikosi nuolaidų, kad tik sutaupytų
Kalbinti autoservisų ir autodetalių parduotuvių atstovai spėja, kad išaugusiam aktyvumui galimai turėjo įtakos taikomos išankstinės nuolaidos padangoms ir jų keitimui. Tačiau yra ir nuomonė, jog žmonės pasimokė iš praėjusių metų, kai paskutinėmis dienomis kai kuriose prekybos vietose žieminių padangų net pritrūko.
„Kadangi visur kyla kainos, žmonės ieško nuolaidų ir keičiasi padangas anksčiau“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo „Melga“ Vilniaus padalinio vadovas Almantas Padvariškis. Atstovo pastebėjimu, žmonės pradėjo iš anksto planuotis savo finansus ir dėl to apie padangas pradėjo galvoti ir šiuo pirkiniu domėtis dar rugsėjo pabaigoje.
„Autoaibė“ tiekimo vadovas Ignas Pusvaškis taip pat teigė pastebintis, jog paskutinei minutei vairuotojai tokį darbą linkę atsidėti vis rečiau. „Žmonės pradėjo anksčiau ieškoti, todėl ir mes pradėjome anksčiau ruoštis“, – dėstė jis.
Kaip teigė atstovas, renkantis padangas kaina turėtų būti kone paskutinėje vietoje – daug svarbiau yra tinkamai išsirinkti žieminių padangų komplektą pagal važiavimo stilių, vietovę ar patį automobilį. Pavyzdžiui, jei žmogus dažnai su automobiliu turi įveikti ilgesnius atstumus užmiestyje, kur yra didesnis kiekis sniego ir tikimybė, jog kelias bus apledėjęs, verta rinktis padangas su gilesniu protektoriumi, didesniu pravažumu ir minkštesniu gumos mišiniu. Taip pat tokiomis sąlygomis tinka ir padangos su dygliais, tačiau jų populiarumas blėsta.
Jei vairuotojas važinėja miesto keliais, kur gatvės nuvalytos ir pabarstytos druska, užtenka ir vadinamojo „europinio“ gumos mišinio padangų. Jos įprastai tinka tiek vasarai, tiek žiemai (žymima – „M+S“, „All Seasons“).
Tuo metu A.Padvariškis ragino atkreipti dėmesį, kad universalios padangos, tinkančios visiems sezonams, nėra rekomenduotinas pasirinkimas – mat Lietuvos klimatui toks pasirinkimas netinka. Remiantis Kelių eismo taisyklėmis (KET), tokias padangas eksploatuoti leidžiama.
Vis tik kalbėdamas apie žiemai skirtas padangas, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad padangų komplektas gali tarnauti skirtingą sezonų skaičių. Viskas priklauso nuo vairavimo stiliaus, eksploatavimo vietovės. Pavyzdžiui, jei dažniausiai važinėjama mieste ir trumpais atstumais – įprastai padangos tarnauja 3–4 sezonus.
Tačiau rekomenduojama, kad įsigytos padangos būtų ne senesnės, nei pagamintos prieš 2–3 metus. Nuo pagaminimo datos padangos tinkamos eksploatuoti dar 7–8 metus. Po šio laikotarpio su tokio senumo padangomis važiuoti nepatartina, nes jos praranda sukibimo su danga savybes, guma sensta.
Dar blogiau, jei bandoma sutaupyti ir žiemai pritaikytos padangos naudojamos ir vasarą. Kadangi padangų gamintojai skelbia, jog žieminės padangos tinkamos eksploatuoti iki 7 laipsnių šilumos, o važinėjama dar ir šiltesniais orais, padangos pradeda trūkinėti ir žiemai tampa nebetinkamos.
Visgi specialistai pataria profilaktiškai padangas tikrinti bent kas penkerius metus ir taip pat stebėti ne tik kiek sezonų važinėjama su tuo pačiu padangų komplektų, bet kiek per sezoną įveikiama kilometrų.
Tačiau verta paisyti ir daugiau patarimų. „Rekomenduoju turėti žieminių ir vasarinių padangų komplektą, keičiant padangas tai daryti autorizuotose servisuose, kad meistrai įvertintų padangas. Taip pat patarčiau bent kartą į metus pasitikrinti automobilio ratų geometriją – suvedimą – kad padangos tarnautų ilgiau“, – dėstė „Melga“ atstovas.
Jei suvedimas atliktas netinkamai arba laikas tai daryti iš naujo, padangos nesidėvi tolygiai. Tai reiškia, kad viena ar kita padangų pusė nusidėvi greičiau, todėl tai gali turėti įtakos ir automobilio eksploatacijai.
Įvairiose internetinėse ir fizinėse parduotuvėse padangų kainos šiemet svyruoja nuo 20 eurų už vieną padangą iki kone 1000 eurų. Tačiau vidutinė kaina už žieminių padangų komplektą svyruoja apie kelis šimtus eurus. Vis tik antrinėje rinkoje šią prekę galima įsigyti ir už mažesnę kainą.
Jei automobilis netvarkingas – naujos padangos negelbės
A.Padvariškis pabrėžė, kad taip pat svarbu nuolat tikrinti slėgį padangose bei prižiūrėti patį automobilį – ypač važiuoklę, pakabą.
„Kiekvienas važiuoklės trūkumas ar pakabos laisvumas taip pat turi įtakos padangoms dilimui: jei kažkas važiuoklėje kliba, padangos dėvisi greičiau ir yra nestabiliau.
Yra atvejų, kai susitvarko pakabą, užsideda gero gamintojo padangas ir jos greitai susidėvi, nes neatlikta ratų geometrija“, – patirtimi dalijosi pašnekovas.
Kaune dirbantis vairavimo instruktorius Andrius Bonakeris taip pat rekomandavo, ką daryti, kad padangos tarnautų kuo ilgiau. Tą reikia įsiminti ne tik pradedantiesiems vairuotojams, bet ir visiems, valdantiems transporto priemonę.
Netgi vairavimo pamokų metu instruktorius nuolat primena ir moko pradedančiuosius vairuotojus, kaip patikrinti oro slėgį padangose, pamatuoti padangos protektoriaus rašto gylį ar tiesiog pripūsti padangą. „Kaip teoriškai neišmokytume vairuoti, taip teoriškai neišmokytume ir pripūsti padangą“, – pabrėžė pašnekovas.
Instruktorius atkreipė dėmesį, kad vienas svarbiausių dalykų žiemą – padangų protektoriaus rašto gylis. Nors KET numato, kad žiemos sezonu jis turi būti ne mažesnis, nei 3,0 mm, A.Bonakerio pastebėjimu, 3,0 mm ne visada užtenka, kad vairuotojas galėtų saugiai dalyvauti eisme.
Jis pateikė akvaplaningo pavyzdį, kai važiuojant šlapia danga tarp asfalto ir padangos susidaro vandens pleištas.
„Mūsų žiemos nėra tokios, kad pasikeičiam padangas ir iškart sulaukiam sniego. Dažniausiai būna šlapia, lyja ir keliuose dėl druskos ištirpinto ledo ar sniego būna daug vandens, o jį iš po padangos reikia išstumti“, – aiškino jis. Jei šioje situacijoje padangų protektorius yra didesnis, tai iš po padangų galima pašalinti didesnį kiekį vandens per tą patį laiko tarpą, nei tuo atveju, jei būtų važiuojama su mažesniu protektoriaus gyliu padangoje.
Tačiau tokiomis sąlygomis dar vienas būdas, pamačius balą ar drėgną kelio ruožą, – mažinti greitį.
Gali pamiršti ne tik pradedantieji
Vairavimo instruktorius taip pat teigė, kad ne tik pradedantieji vairuotojai, bet ir patyrę, kartoja dar vieną klaidą, kuri mažina saugumą ir ekonomišką važiavimą kelyje – kartais nežino, kada ir kiek pūsti savo automobilio padangas.
Padangų slėgį reikia tikrinti ir padangas pūsti tik atsižvelgus į automobilio gamintojo nurodytą slėgį barais ir nurodytas rekomendacijas pagal skirtingus padangų išmatavimus, kuriuos įprastai galima rasti ant statramsčio ar ant degalų bako dangtelio.
„Jei panašiame draugo automobilyje rašo, kad padangose turi būti 2,5 barų slėgis, tai nereiškia, kad ir jūsų automobiliui tokie patys reikalavimai“, – akcentavo instruktorius. Mat skiriasi automobilio, dydis, masė, padangos ir kiti techniniai reikalavimai.
Taip pat svarbu, kiek automobiliu važinėja žmonių ir kiek daug daiktų yra mašinoje – tai irgi turi įtakos padangų slėgiui ir nurodymams, kiek turėtų būti priekinėje ir galinėje ratų ašyje.
Jei padangos tvarkingos, slėgis padangose turėtų išlikti toks, koks ir buvo užfiksuotas, tačiau retkarčiais pasitikrinti, ar viskas gerai. Jei automobilyje yra sistema, kuri stebi padangų būklę, ja irgi galima pasitikėti.
A.Bonakeris priminė, kad padangas reikia pūsti tik tada, kai jos yra atvėsusios. Kai padangos po ilgo įveikto atstumo įkaista, slėgis padidėja, tad rodmenys kompresoriuje tampa netikslūs ir pūsti padangų kurį laiką nereikėtų.
Artėjant žiemai reikėtų žinoti ir tai, kad staiga nukritus temperatūrai ar net sulaukus šalnų sumažėja ir slėgis padangose. „Reikia turėti omenyje, kad oro temperatūrai krentant, reikia pasitikrinti ir padangų slėgį – gali tekti jas šiek tiek ir pripūsti“, – sakė jis.
KET nurodyta, kad „nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis“.
Taip pat būtina žinoti, kad mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius eksploatuoti su vasarinėmis padangomis draudžiama nuo gruodžio iki vasario mėnesiais, taip pat nuo kovo iki lapkričio, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi.
„Šalies keliuose 2020 metais išaiškinta 628 transporto priemonių, kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimo atvejus. 2021 metais – 440 tokių atvejų, 2022 m. pirmąjį pusmetį – 250“, – duomenis pateikė Lietuvos kelių policijos tarnyba.
Jei padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, toks vairavimas užtraukia baudą nuo 30 iki 40 eurų.