„Tikiuosi, kad gruodį turėsime reguliarius reisus, maršrutus į Varšuvą. Jie, tikėtina, iš pirmo karto nebus tokie patogūs, kokie galėtų būti“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete (EK) parlamentarams teigė M. Skuodis.
„Jei Komitetas suras, kaip mums gauti daugiau traukinių, įskaitant Lenkijos pusėje, tai tikrai tie reisai bus gerokai patogesni“, – į EK narius kreipėsi ministras.
M. Skuodis patikino ieškantis būdų, kaip užtikrinti kuo didesnį naujojo planuojamo maršruto srautą, tačiau jam užtikrinti šiuo metu trūksta keleivių gabenimo traukiniais pajėgumų. „Ir aš su ministru kalbu, ir su visais, bet tiesiog pajėgumai visoje Europoje, ir pas mus, yra tokie, kokie yra. Bandome padaryti viską, kas įmanoma, bet tiesiog ne viską rinka gali net ir už didelius pinigus mums suteikti trumpuoju laikotarpiu“, – dėstė jis.
„Ilgesniu laikotarpiu tie sprendimai tikrai bus rasti“, – patikino ministras.
ELTA primena, kad rugsėjo viduryje M. Skuodis ir Lenkijos infrastruktūros ministras Andrzejus Adamczykas pasirašė memorandumą, kuriuo numatyta glaudžiau bendradarbiauti transporto ir logistikos srityje, plėtojant Baltijos, Juodosios ir Egėjo jūrų transporto koridorių ir papildomas jungtis.
Be kita ko, dokumentu sutarta gerinti susisiekimą tarp Lietuvos ir Lenkijos ir pradėti Vilnių ir Varšuvą sujungsiančio keleivinio traukinio maršrutą. Kaip tuomet skelbė ministerija, nepaisant kliūčių, jis turėtų pradėti kursuoti nuo šių metų gruodžio.
Anot Susisiekimo ministerijos, reguliarias keleivių vežimo geležinkeliais paslaugas planuojama plėtoti trimis etapais: 2022–2023 m. vyktų keleivinio traukinio reisai maršrutu Varšuva–Mockava–Kaunas–Vilnius, 2023–2024 m. traukinys kursuotų maršrutu Varšuva–Kaunas–Vilnius, o nutiesus ir pradėjus eksploatuoti europinės vėžės greitąjį geležinkelį „Rail Baltica“ abiejų šalių sostinės būtų pasiekiamos tiesioginiu greituoju traukiniu.
Žadama, kad abi šalys laipsniškai didins keleivinių traukinių priežiūros tarp Vilniaus ir Varšuvos kokybės parametrus, tobulins esamą infrastruktūrą ir aprūpins geležinkelius reikiamais riedmenimis.
„Tai leis užtikrinti efektyvų ir greitą susisiekimą tarp šalių, siekiant, kad bendra tokios kelionės traukiniu trukmė iki „Rail Balticos“ įgyvendinimo neviršytų 8 valandų“, – skelbė ministerija.
