Elektra – pigėlesnė
„Kaip gera girdėti, kad pas mus kas nors pigiau negu Europoje“, – pratarė gidė Jadranka, Mostaro mieste Bosnijoje ir Hercegovinoje iš Baltijos valstybių atvykusius turistus lydėdama link senojo UNESCO saugomo Neretvos upės tilto.
Pasak Jadrankos, šalis turi hidroelektrinių, tad elektros energijos į šią valstybę importuoti beveik nereikia.
Bosnijoje ir Hercegovinoje kilovatvalandė kainuoja 0,2 euro. Lietuvoje be kompensacijos jos kaina kur kas didesnė.
Bosnijoje „Hifa Petrol“ degalinėse benzino litras spalio pradžioje kainavo 1,45, dyzelino – 1,68 euro. „Gazprom“ degalinėse degalai buvo dar pigesni – čia kainos siekė 1,25 ir 1,615 euro.
Panašiai yra ir Albanijoje. Anot joje gyvenančio dramaturgo Mustafos Tukajaus, jo namą Škoderyje šildo elektra. Šeima sunaudoja iki 300 kWh per mėnesį ir sumoka apie 4667–5834 Albanijos lekus (50–60 eurų).
„Pas mus pradėjo gausiai statyti saulės jėgainių parkus, vandeniui šildyti vis dažniau žmonės iškelia ant stogų saulės kolektorius. Hidroelektrinės Albanijoje pagamina apie 95 proc. elektros energijos, likusią – šiluminės elektrinės“, – paaiškino Mustafa.
O degalų kainos Albanijos degalinėse beveik vienodos. „JukOil“ degalinėse spalio pradžioje 95 markės benzino litras kainavo 1,7 euro, dyzelino – 1,9 euro.
Lietuva – tarp brangiausių
Lietuvoje vidutinė E95 benzino litro kaina spalio 10-ąją sukosi apie 1,65 euro, dyzelino – 1,76 euro. Bet spalio 12-ąją „Circle K“ degalinėse už litrą benzino jau teko mokėti 1,77 euro – pastarosiomis dienomis degalų kainos vėl ėmė kilti.
Kitose valstybėse degalų kainos išliko draugiškos vartotojams. Spalio pirmąją savaitę Juodkalnijos degalinėse benzino litras kainavo 1,34 euro, dyzelino – 1,48–1,56 euro.
Kroatijoje šių degalų kainos atitinkamai sudarė apie 1,44 ir 1,77 euro, Čekijoje – 1,56 ir 1,74 euro, Slovėnijoje – 1,568 ir 1,798 euro.
Brangiausi degalai spalio pradžioje buvo Austrijoje, kur „Shell“ degalinėse benzino kaina siekė 2,1 euro, dyzelino – 2,25 euro.
Lenkijoje „Circle K“ degalinėse E95 benzino litras tuo pat metu atsiėjo 1,49 euro, dyzelino – 1,71 euro.
Kitose lenkų degalinėse kainos buvo mažesnės – jos sukosi atitinkamai apie 1,33 bei 1,52 euro.
Nepramušė valdžios sienos
Europos Komisijos spalio 10 d. duomenimis, iš 27 ES valstybių daugiau nei Lietuvoje degalai kainavo Skandinavijos šalyse, Austrijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Estijoje, Latvijoje, Portugalijoje.
Kodėl mūsų šalis įsiterpė tarp valstybių, kuriose degalai brangiausi?
Pasak Lietuviškų degalinių sąjungos vadovo Vido Šukio, degalų kainos Lietuvoje neišvengiamai yra susijusios ir su mokesčių politika, ir su tam tikrais teisės aktų reikalavimais.
„Jau kone metai, kai trimituojame valstybei apie rinkos bėdas, kurios prasidėjo, kai pernai rudenį kaimynai lenkai ėmėsi mokesčių pokyčių ir degalams sumažino pridėtinės vertės mokestį (PVM).
Prašėme Vyriausybės, kad ir ji tai darytų, tačiau veltui.
O dabar ji galutinai mums atsuko nugarą“, – žodžių kišenėje neieškojo V.Šukys.
Pasak jo, šią savaitę svarstydama biudžeto projektą valdžia metėsi į pagalbą gyventojams, numatydama kompensacijas už elektrą ir šildymą.
„Naftos produktų kainos jai nerūpėjo, tad nereikia stebėtis, kad važiuojant per Europą krinta į akis, jog Lietuvoje degalai yra vieni brangiausių. Nes kainų skirtumui įtaką daro kiekvienos šalies mokesčių sistema – PVM, akcizų dydis bei naftos produktų tiekėjo kaina.
Nežinome, kokiomis kainomis degalus perka kitų šalių degalinės, tačiau Lietuvoje juos visi už tą pačią kainą perkame iš „Orlen Lietuva“ gamyklos Mažeikiuose. Įstatymai riboja iš kitų šalių įvežamų degalų kiekį, taigi nupirkti jų pigiau nėra galimybių“, – kalbėjo V.Šukys.
Didžiulė kaimynų įtaka
Lenkijos vyriausybė pirmąkart akcizą degalams sumažino pernai gruodį, o nuo šių metų vasario pusmečiui nuleido iki ES minimumo – nuo 23 iki 8 proc.
Matydamos, ką daro kaimynai, lietuviškas degalines vienijanti sąjunga kartu su Lietuvos naftos prekybos įmonių asociacija dar žiemą išsiuntinėjo laiškus Vyriausybei bei kitoms valdžios institucijoms, kuriuose skaičių kalba paaiškino, kaip būtų galima ir Lietuvoje sumažinti degalų kainas net neliečiant PVM.
„Pirma, kaip ir Lenkijoje, galėjo būti mažinamas akcizas degalams iki ES leistino minimumo.
Be to, siūlėme sumažinti biopriedo RRME (riebiųjų rūgščių metilo esterio) dalį dyzeline, kurio kaina degalų litro savikainoje tuo metu sudarė 10 euro centų. Mažesnis akcizas degalų savikainą būtų sumažinęs 5 euro centais, antra tiek – sumažinta RRME dalis.
Bet beveik tris mėnesius svarsčiusi Finansų ministerija atsakė, kad jokių pokyčių nesiims.
RRME kiekį degaluose sumažino čekai, vėliau – ir latviai, tai padarė ir kitos valstybės. O dabar, kai energetinė krizė verčia deginti net iškastinį kurą, mes tebesidraskome dėl to RRME kiekio degaluose“, – piktinosi V.Šukys.
Atvėrė kelius kontrabandai
Anot pašnekovo, dar vasarį Lenkijoje įvestos mokesčių lengvatos pasienyje esančių Lietuvos degalinių apyvartą sumažino maždaug trečdaliu.
O kai diktatorius Aliaksandras Lukašenka atvėrė lietuviams Baltarusijos sieną, degalai, cigaretės ir vaistai iš totalitarinės valstybės vėl ėmė tekėti į mūsų šalį.
„Kontrabandiniai degalai iš vilkikų, traukiančių tranzitu per Lietuvą, apie 0,4 euro pigesni nei degalinėse. Taigi juodoji degalų rinka po ketverių metų pertraukos vėl suklestėjo.
Tad dabar kontrabanda ir Lenkijos mokesčių politika lietuviams padeda apsirūpinti pigesniu maistu, gėrimais, statybinėmis medžiagomis, vaistais ir degalais“, – teigė V.Šukys.
Ateityje laukiantys pokyčiai taip pat nieko gera nežada. Pagal ilgalaikę Žaliojo kurso programą nuo 2023-iųjų turi būti didinamas akcizas dyzelinui, o tai jo litrą pabrangintų maždaug 4 euro centais.
„Bet ar galima esant tokiai milžiniškai infliacijai tai daryti? Juolab kad ir be Žaliojo kurso pilna grėsmių degalams brangti.
Juk pakako šios savaitės pradžioje nuskambėjusio Naftą eksportuojančių valstybių kartelio OPEC pareiškimo, jog gavyba nuo lapkričio gali būti mažinama, kad naftos kaina nekristų. Po jo praėjus vos trims dienoms „Orlen Lietuva“ didmeninę degalų kainą padidino 0,13 euro.
Jei nutiks taip, kaip žada OPEC, degalinių švieslentėse kainos vėl keisis ne vartotojų naudai“, – teigė V.Šukys.
Kainos svyravo ir toliau svyruos
Ekonomistas Nerijus Mačiulis priminė, jog degalų kainos buvo sumažėjusios, kai naftos kaina nukrito iki 80 dolerių už barelį. Bet OPEC nutarė mažinti naftos gavybą, tad kaina pakilo daugiau negu dešimtadaliu.
Degalų kainų kilimui įtaką taip pat padarė euras, kuris atpigo dolerio atžvilgiu.
Vis dėlto N.Mačiulis teigė, kad degalų kainų kilimas neturėtų šokiruoti visuomenės.
„Nuolatinis jų svyravimas tęsiasi visus metus. 10 centų padidėjimas ar sumažėjimas bus nuolatinė būsena, kai kyla abejonės dėl pasaulio ekonomikos augimo perspektyvų ir galimo naftos kiekio suvartojimo. Tai nėra smarki kainų didėjimo tendencija. Degalų litro kaina aukščiau nei 2 eurai neturėtų pakilti“, – aiškino N.Mačiulis.
Anot ekonomisto Žygimanto Maurico, pirmaisiais smuikais rinkoje dabar griežia Saudo Arabija ir Rusija.
„Rusija įgavo labai daug galios, ir panašu, kad OPEC organizacija nėra linkusi didinti pasiūlos ir taip mažinti naftos kainų“, – sakė Ž.Mauricas.
Anot jo, priežasčių degalų kainoms mažėti ateityje dar neregėti. Jeigu euras toliau silpnės, laikysis ir aukštesnės naftos kainos.
„Papildomas iššūkis gali laukti vasario mėnesį, kai Europos Sąjunga įves dyzelino importo iš Rusijos embargą. Europa apie 50 proc. dyzelino importuodavo iš Rusijos ir iki šiol nemažai jo ten perka. Dyzelinių automobilių Europoje daug prigaminama, bet nebuvo investuota į dyzelino gamybos pajėgumus“, – sakė Ž.Mauricas.
