Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius teigė, kad tiltas per Dubysą Raseinių rajone yra puikiai žinoma vieta. Praeitais metais LAKD gavo indikaciją, kad tiltas prastos būklės bei šiuo metu jis prioritetinėje eilėje užima 16 vietą.
„Infrastruktūra per ilgą laikotarpį yra nudėvėta. Visoje Lietuvoje identifikuoti keliai, kurie yra blogos arba labai blogos būklės“, – dėstė jis.
R.Lipkevičius pasakojo, kad konkursas Žemaičių plento tiltui tvarkyti buvo paskelbtas 2019 m., tačiau iškėlus tam tikrų reikalavimų, kad turi būti numatyta pėsčiųjų infrastruktūra ir apšvietimas, projektavimo sutartyje tiek lėšų nebuvo numatyta, todėl jį teko nutraukti ir paskelbti naują konkursą. 2021 m. pasirašyta sutartis ir dabar toliau projektuojamas tiltas. Projekto pabaiga numatyta kitų metų pirmą arba antrą ketvirtį. Šiai dienai turi projektinius pasiūlymus, kurie derinami su atsakingomis institucijomis.
„Patvirtintinus projektą bus skelbiama tilto rekonstrukcija, tai įvyks kitų metų pirmąjį pusmetį“, – akcentavo R.Lipkevičius.
Jis pridūrė, kad LAKD kiekvieną mėnesį vertina tilto situaciją, jog galėtų reaguoti operatyviai.
„Šiuo metu grėsmės nėra – apribotas eismas šoninėms sijoms, vidurinės sijos yra patvarios ir jais judėjimas yra galimas“, – paaiškino LAKD vadovas.
Seimo narys iš opozicijos Arvydas Nekrošius pažymėjo, kad nuo 2019 m. dažnai kreipiasi dėl šio tilto.
„Buvo priimti tam tikri sprendimai, apribotas tonažas važiuojančių automobilių, leista važiuoti tik viena juosta, tačiau kitų veiksmų nebuvo imtasi“, – pastebėjo A.Nekrošius.
Pasak Seimo nario, paties tilto būklė yra labai sudėtinga: „Jei pirštu pakrapščius betoną jis pabyra, tai nėra daugiau apie ką diskutuoti. Jei šis tiltas pagal prioritetą yra 16 vietoje, jau baisu pagalvoti, kas yra pirmoje vietoje ir kaip atrodo tas tiltas.“
Pirmoje vietoje – Paparčių viadukas, esantis viename iš intensyvesnių kelių, kurį šių metų pabaigoje turėtų užbaigti.
Kaip atrodys ateityje?
Už kelių kokybę lietuviai moka per akcizą, tačiau kokia situacija su keliais yra iš tiesų? A.Nekrošius tikino, kad situacija tampa vis sudėtingesnė – jam pačiam teko apgadinti automobilį dėl kelių būklės.
„Keliams trūksta finansavimo, vadybinio požiūrio į problemą. Labai įdomu, kaip mūsų keliai turėtų atrodyti po 10–30 metų“, – svarstė jis.
R.Lipkevičius pareiškė, kad susisiekimo ministras Marius Skuodis šiais metais patvirtino strategiją, kaip atrodys keliai 2022–2035 m. Joje nurodyta, kokių kelių ir kiek turėtų būti tuo laikotarpiu.
„Strategijoje nurodoma, kad turi būti sumažintas žvyrkelių skaičius iki 2035 m. ir jų likti ne daugiau kaip 19 proc. nuo valstybinės reikšmės kelių bendrojo ilgio. Be to, nurodoma, kaip turėtų atrodyti Vilnius–Kaunas–Klaipėda kelias, krašto keliai, statiniai. Kiti keliai yra žemo intensyvumo ir jie ekonomiškai neatsiperka, todėl juos neapsimoka tvarkyti – ten judėjimas yra iki 50 mašinų per parą. Iki 2030 m. „Via Baltica“ turi atitikti visus Europos Sąjungos reikalavimus – keturios juostos su skirtingomis lygių sankryžomis“, – pažymėjo LAKD vadovas.
Ministerija kreipėsi į Seimą ir Europos komitetą su prašymu padidinti kitais metais finansavimą apie 156 mln. eurų, kad būtų galima atlikti suplanuotus darbus ir kelių būklę gerinti sparčiau.
„Palyginti 2017 m. kelių remontą, tai krašto, rajoniniams, magistraliniams keliams buvo skiriama apie 16 mln. eurų per metus. Dabar palaipsniui finansavimas didinamas ir šiais metais skiriama 80 mln. eurų, tačiau siekiama gauti 112 mln. eurų per metus“, – pabrėžė R.Lipkevičius.
Anot pašnekovo, Vilnius–Utena kelias įtrauktas į Vyriausybės programą ir pasirašyta sutartis nuo Molėtų sankryžos iki Utenos. Per kitus metus turi suprojektuoti kelią ir neturėtų likti nelygumų.
Kelią lopo, o ne tvarko
LAKD vadovas tikino, kad darbai visada yra įvertinami, ar atitinka norminius teisės aktus. Jei atsiranda pažaidos – jos taisomos garantiniu laikotarpiu ir tai atlieka rangovas.
Tačiau susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas kalbėjo, kad jo netenkina Lietuvoje esanti kelių kokybė.
„Pagal Europos Komisijos skaičiavimus, Lietuvos kelių tinklas yra vienas didžiausių. Turint didelę infrastruktūrą reikia ir tinkamo finansavimo. Praeitos Vyriausybės daugiau skyrė finansų tam tikriems žvyrkeliams, tačiau pačiai kelių būklei buvo nepakankamai skiriama pinigų. Kelias yra lopomas, o ne tvarkomas dėl finansavimo trūkumo“, – pastebėjo J.Skačkauskas.
Seimo narys A.Nekrošius teigė, kad keliai prastos būklės yra ne vienerius metus. 2020 m. buvo skirta apie 750 mln. eurų keliams, o 2022 m. – 567 mln. eurų.
„Natūralu, kad finansų mažėjimas nepagerins kelių būklės“, – pridūrė A.Nekrošius.
Lenkijoje skiriama daugiau pinigų
LAKD vadovas R.Lipkevičius pažymėjo, kad kitose šalyse pagrindiniai keliai sutvarkyti, tačiau tam yra skiriamas finansavimas.
„Lenkijoje 1 km skiriama 180 tūkst. eurų, o Lietuvoje tik 18 tūkst. eurų, tačiau tinklas Lietuvoje yra platesnis valstybinių reikšmės kelių negu Lenkijoje“, – dėstė jis.
Jis pastebėjo, kad Lenkijoje rajoniniuose keliuose pasitaiko visko – būna ir tokių, kurie yra sulopyti: „Vokietijoje irgi yra sulopytų kelių, todėl Lietuva nėra vienintelė valstybė, kur keliai tvarkomi užtaisant duobes.“
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) dėstytojas dr. Vigilijus Sadauskas pasakojo, kad finansavimo visur trūksta, tačiau keliai turi būti sutvarkyti kokybiškai.
„Tenka važiuoti ir matyti, kad kelias jau turi provėžų, nors rekonstruotas prieš trejus metus. LAKD įdomiau statyti matuoklius, nei remontuoti kelius“, – svarstė V.Sadauskas.
Universiteto dėstytojas kalbėjo, kad nors ir trūksta pinigų, tačiau premjerų ir kitų valdininkų keliams teikiami prioritetai.
„Ar mes norime kasmetinio remonto, ar padaryti kokybišką ir normalų kelią? Ar mes norime turėti kelią ir tam skirti lėšų bei tikėtis, kad ta įmonė dalyvaus procese ir toliau? Jei padarė kelią blogai, tegul ištaiso broką. Valstybė neturėtų vėl tam skelbti konkurso“, – paaiškino V.Sadauskas.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas Rimvydas Gradauskas tikino, kad kelių būklė blogėja dėl finansavimo, klimato sąlygų, priežiūros, atsakomybės ir šeimininko stokos.
„Iki 2008 m. turėjome augančią ir gerėjančią situaciją tobulinant kelius. Atėjus 2009 m. krizei buvo padaryta labai grubi klaida – nutarta visur taupyti ir užsukti visų lėšų skyrimo „kranelius“. Nuo šios krizės kelių finansavimas taip ir neatsigavo – tiek 2021 m., tiek šiais metais esame tame pačiame lygmenyje“, – pastebėjo R.Gradauskas.
Anot asociacijos tarybos pirmininko, Lietuvoje bendros kelio konstrukcijos siekia apie 70–80 cm, o Vokietijoje – 140–180 cm.
„Ar Vakaruose renkasi iš pačios mažiausios kainos? Čia vienas iš kriterijų, kuris niekada daugiau nei 50 proc. nesudaro sprendimo, o Lietuvoje – pagrindinis kriterijus. Ar bus gerai atlikta už mažiausią kainą, kyla klausimai“, – teigė R.Gradauskas.
