Naujienų portalas lrytas.lt primena, kad nuo lapkričio įsigalioja įstatymo nuostatos, pagal kurias tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys atsiskaitymus, taip pat bet kokius kitus mokėjimus pagal sandorius galės atlikti grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų sumos. Pažymėtina, jog šiuo atveju yra vertinama ne vienos įmokos suma, tačiau bendra visų mokėjimų už konkretų sandorį suma. Sandorį sudarę asmenys neturi teisės dirbtinai skaidyti sandorio, taip siekiant išvengti nustatytų ribojimų.
Jei paslaugas ar prekes teikiantis asmuo mokėjimo bankiniu pavedimu negali atsiskaityti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant, atsiskaitymą bus galima atlikti grynaisiais pinigais. Tokiu atveju, priimantis mokėjimą asmuo privalės apie tai pranešti VMI bei nurodyti aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti bankiniu pavedimu, ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomenis.
Valstybinės mokesčių inspekcijos kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius naujienų portalui lrytas.lt pažymėjo, kad vertinant šešėlinės ekonomikos priežastis, atsiskaitymo grynaisiais nelaiko vienintele priežastimi, tačiau tai neabejotinai yra prielaida, kuri sudaro sąlygas įvairiems neskaidriems sandoriams. Įvedus atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimą, padidės operacijų atsekamumas ir sandorių skaidrumas bei sumažės galimybės išvengti ar sumažinti mokestines prievoles. Todėl ribojimų taikymas kartu su kitomis šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonėmis prisidės prie šešėlio mažinimo.
Fiktyvios sutartys
Anot R.Puncevičiaus, pasitaiko atvejų, kai pirkėjas, sudarantis sandorį su pardavėju, sutinka pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę automobilio kainą nei realiai sumokama ir taip prisideda prie dokumentų klastojimo, nuo ko, galiausiai, nukenčia pats.
Šiam pirkėjui vėliau parduodant tą patį automobilį kitam asmeniui už didesnę kainą, nei ji buvo įrašyta sutartyje pirminio įsigijimo metu, tenka sumokėti 15 proc. GPM nuo neva gauto pelno, o pardavėjas nuo mokesčių mokėjimo išsisuka. Nustačius defektą automobilyje, pirkėjas netenka garantijos susigrąžinti visos faktiškai sumokėtos sumos, nes neturi įrodymų jog sumokėjo daugiau nei įrašyta pirkimo–pardavimo sutartyje.
Siekiant nustatyti fiktyvias sandorio sumas VMI jau dabar naudoja duomenų analizės sistemą, kuri realiu laiku vertina sutartyse nurodytų kainų tikrumą pagal parduodamų transporto priemonių rinkos duomenis ir asmenis, kurie galimai sutartyje nurodė fiktyvią kainą, kviečia pokalbiui. Šių asmenų prašo pagrįsti kainos realumą ir, jei reikia, pateikti papildomus dokumentus, įrodančius nurodytą gerokai mažesnę kainą.
Nesiekia nurodytos sumos
Kauno automobilių turgaus direktorius Valentinas Naujanis abejoja tuo, kad tai yra didelis šūvis verslui, nes daugumos automobilių kaina nesiekia 5000 eurų. Turguje iš 500 transporto priemonių apie 300 nesiekia nurodytos sumos, nes juos lengviausia parduoti.
„Didesnis susirūpinimas kyla dėl užsieniečių. Juk, pavyzdžiui, ukrainiečiai negalės iškart padaryti pavedimo, nes skiriasi bankas arba užsitęsia operacija, jei tai nėra darbo diena. Bet sužinojome, kad galima sandorį deklaruoti VMI, žiūrėsime, kas čia vyks, kai įsigalios įstatymas“, – svarstė jis.
V.Naujanis mano, kad dabar „Regitroje“ gali matyti, kad įsigijai naują transporto priemonę, nesvarbu, kokiu būdu sumokėjai: „O dėl įvestų SDK kodų sandorį mato VMI.“
„Išeina, kad dabar negalėsi sumokėti už vieną automobilį 10 tūkst. eurų, bet galėsi įsigyti du po 4999 eurus. Man yra keista dėl tų suvaržymų, nes juk bet kokia tarnyba gali tavęs paklausti apie sumokėtus pinigus“, – dėstė verslininkas.
Pasak pašnekovo, didžioji dalis klientų moka už automobilius grynaisiais pinigais.
„Dabar visur kyla kainos, todėl žmonės laukia, kas vyks toliau ir neplanuoja įsigyti didelių pirkinių“, – kalbėjo Kauno automobilių turgaus direktorius.
Neatlikti iki galo „namų darbai“
Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) prezidentas Tomas Grabauskas pasakojo, kad automobilių verslui nedaro įtakos priimtas įstatymas.
„Žiūrint iš klientų pozicijos, tai čia bus visuomeninis apribojimas. Šiuo atveju valstybė pripažįsta, kad nesusitvarko su grynųjų pinigų gavimu bei pradeda riboti jų išleidimą“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė T.Grabauskas.
Anot jo, labai maža dalis perka naujas mašinas grynaisiais pinigais. Be to, per metus iki 20 proc. parduodama naujų transporto priemonių, o visa kita dalis nuperkama iš turgaus arba perpardavinėtojų.
T.Grabauskas svarsto, kad po apribojimų dauguma bandys apeiti įstatymus ir bandys įvairiais būdais išsisukti – suskaidys per kelis apmokėjimus arba dalį sumokės grynaisiais pinigais, o kitai daliai suformuos pavedimą: „Sutinku dėl to pinigų ribojimo, bet galėtų iki galo padaryti „namų darbus“. Jie viską pradėjo daryti ne nuo to galo.“
Pašnekovo nuomone, šis kelias nėra teisingas spręsti problemas. Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas akcentavo, kad didesnė problema kyla, kai į rinką paleidžiami gryni pinigai per draudimo išmokas – apie 60 mln. eurų per metus.
Jau dabar taikomos priemonės
Pažymėtina, kad ir dabar yra priemonių, kuriomis ribojami atsiskaitymai grynaisiais. VMI, siekdama užtikrinti, kad būtų sumokėti mokesčiai, turi teisę mokesčių mokėtojui duoti nurodymą laikinai (iki vienerių metų) su įmonėmis ir verslą vykdančiais gyventojais atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) tik negrynaisiais pinigais.
Duodant nurodymą gali būti taikomi ir griežtesni nei 5 tūkst. eurų atsiskaitymų grynaisiais pinigais apribojimai. Asmenų, kuriems duotas mokesčių administratoriaus nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais, sąrašas pateikiamas viešai VMI svetainėje.
Taip pat Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta, jog nuolatiniai Lietuvos gyventojai turi pateikti VMI informaciją apie jų sudarytus sandorius grynaisiais pinigais, kurie viršija 15 tūkst. eurų ir atitinka kitas nustatytas sąlygas.
