„Mūsų prioritetas bus jungtys, kad mes visoje Lietuvoje pereitumėme nuo takų prie trasų, kad būtų galima važiuoti konkrečiu maršrutu. Lietuvoje esame inventorizavę, turime 3 tūkst. kilometrų takų, mūsų prioritetas iki 2030–2035 šitą takų tinklą išplėsti iki 5 tūkstančių kilometrų“, – žurnalistams trečiadienį sakė M. Skuodis.
Anot jo, planuojama, jog maždaug tūkstančio kilometrų dviračių takų atkarpos bus įrengtos šalia valstybinės reikšmės kelių, dar tūkstantis kilometrų – savivaldybėse.
Tam, ministro teigimu, suplanuota skirti „iki 300 mln. eurų investicijų iki maždaug 2030 metų“, tačiau lėšų prireiks daugiau – apie trečdalį šių pinigų bus skiriama iš europinių fondų, tikimasi indėlio ir iš savivaldybių.
M. Skuodis, trečiadienį dalyvaudamas nacionalinės dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros plėtros žemėlapio pristatyme, sako, kad jis suteiks galimybę gyventojams, dviračių bendruomenei įvertinti, ar „būtent tos atkarpos, kurių labiausiai reikia, yra suplanuotos, ar nėra suplanuotos“.
Susisiekimo ministras priminė, kad Vyriausybė ir Seimas svarsto iniciatyvas dėl paspirtukų, šiuo metu prilyginamų dviračiams, eismo taisyklių griežtinimų, kartu paliekant ir laisvę, kad šios mikromobilumo priemonės galėtų būti plačiai naudojamos. Jis kvietė institucijas imtis griežčiau kontroliuoti, kaip paspirtukų vairuotojai laikosi taisyklių.
„Vienas iš pavyzdžių, kas ir šiandien turėtų būti, kai einame Gedimino prospektu, matome paspirtuką važiuojantį šaligatviu – to negali būti, nes šalia yra dviračių takas. Šioje vietoje tam tikri teisės aktų pakeitimai daromi, natūralu, reikalinga tam tikra infrastruktūra. Galime turėti daug taisyklių, bet labai svarbu, kad jos būtų įgyvendinamos“, – kalbėjo ministras.
Kaip teigė ministerija, žemėlapyje susisteminti valstybės ir savivaldybių duomenys, leidžiantys įvertinti dabartinę takų situaciją Lietuvoje ir iliustruojantys, kaip pėsčiųjų ir dviračių takai šalies teritorijoje išsišakos iki 2035 metų.
