Pirmadienį profesinė sąjunga kreipėsi į darbuotojus dėl registracijos į streiką. Šiai dienai jau yra jų apie 100. Iš viso, planuojama, kad jame dalyvaus apie 1000 jų.
Profesinė sąjunga skelbia, kad streikas vyks VVT Verkių, Viršuliškių ir Antakalnio transporto departamentuose. Apie tai darbuotojų atstovai informavo VVT vadovybę bei Vilniaus miesto savivaldybę.
Streiko metu bus užtikrintas kiekvieno maršruto minimalių paslaugų teikimas. Antradienį sąjunga susitiks su VVT bendrove, kurios metu bus siekiama suderinti konkrečių maršrutų įvykdymo apimtis.
Įmonės darbuotojų atstovo teigimu, nors VVT skelbia, kad padėtis įmonėje yra stabili, o atlyginimai auga, „skaičiai ir faktai yra visai kitokie“.
„Pateikia vienašališką poziciją“
Pasak A. Markevičiaus, profesinė sąjunga stebi, kad VVT „nuosekliai bando pateikti žiniasklaidai vienašališką poziciją, kuri kartais neatitinka realybės“. Pavyzdžiui, skelbia, jog profesinė sąjunga nesidera, o tik kelia įmonei ultimatumus.
Anot A.Markevičiaus, VVT pati kėlė ultimatumus praeitų metų lapkričio mėnesį: „Pavyzdžiui, praeitų metų lapkričio mėnesį, rašte buvo pabrėžiama, kad jeigu suderinama ir pasirašoma kolektyvinė sutartis iki 2021 m. lapkričio 29 d., būtų išlaikomos suderintos sąlygos, įskaitant finansines ir kitas naudas darbuotojams bei finansinę darbuotojų profesinės sąjungos subsidiją. Vis dėl to, jei nepavyksta pasirašyti sutarties iki nurodyto termino, tai negalės išlaikyti suderintų punktų, jei profesinė sąjunga inicijuotų derybas dėl kolektyvinės sutarties, tai pradėtume jas nuo balto lapo.“
Vilniaus miesto apylinkės teismo nuomone, byloje esantys dokumentai ir ginčų šalių nurodytos faktinės aplinkybės rodo, kad bendrovė buvo labiau linkusi nukelti numatytų posėdžių laiką, posėdžių išvakarėse ne visada teigdavo motyvaciją, buvo nekonstruktyvi dialoguose ir siūlymuose, neėjo į kompromisus.
„Mes matome bendrovės norą vilkinti procesą. Bendrovės siekis yra ne pasirašyti kolektyvines sutartis, o panaikinti visas papildomas socialines naudas, kurios buvo taikomos dešimtmečiais. Direktorius viską sprendžia tik su savo gausėjančia komanda, išbraukdamas konsultavimą su profesine sąjunga“, – aiškino jis.
A.Markevičius teigė, kad VVT bendrovės direktorius pateikia informaciją, kuri yra toli nuo realybės ir blogėjančios įmonėje padėties: „Socialinė krizė įmonėje pasiekė dugną. Įmonę palieka dešimtys vairuotojų, nes nesutinka su autokratinio valdymo modeliu, kuri atsinešė naujas vadovas.“
Pasak pašnekovo, darbuotojus bando klaidinti ir formuoti nuomonę priimant vienus ar kitus sprendimus.
„Bendrovė nuolat apeliuoja į sunkiąją finansinę padėtį bei sako, kad už pirmą pusmetį buvo 4 mln. nuostolių. Ta finansinė padėtis liečia tik darbuotojus, bet niekaip nedaro įtakos generaliniam direktoriui, bendrovės vadovybei. Jų atlyginimai didinami tūkstančiais. Pavyzdžiui, dabar renkamas technikos direktorius ir jo atlyginimas buvo 5200 eurų, dabar matome skelbimuose, kad tos ribos padidintos iki 6200 eurų“, – pažymėjo VVT profesinės sąjungos pirmininkas.
Jis taip pat pažymėjo, kad vien tik veiklos optimizavimo galimybių vertinimas bendrovei kainavo 81 tūkst. eurų, o VVT atlygio politikos sukūrimas – 11 500 eurų.
„Mes matome, kad vadovybė gyvena sau, o visa našta, apie kurią kalba bendrovė, yra perkeliama ant darbuotojų. Iki šiol bendrovė eina tiesmukiškai taupymo keliu. Paskutinį gavome dokumentą – socialinių naudų paketą, kuriame iš kolektyvinės sutarties liko tik keletas naudų.
Pagal įmonės pateiktą informaciją, birželio mėnesį buvo laisvi 235 vairuotojų etatai. Visa tai atsiliepia keleivio aptarnavimo kokybei. Šiuo metu 34 transporto priemonėm mažiau išleidžiama į Vilniaus miestą. Padėtis kiekvieną dieną vis blogėja“, – dėstė A.Markevičius.
Bloginamos darbo, poilsio sąlygos
Profesinė sąjungos atstovas pastebėjo, kad bloginamos darbo, poilsio sąlygos bei darbuotojams atimamos tokios privilegijos kaip nemokamas važiavimas viešuoju transportu. Jo nuomone, viešojoje erdvėje bandoma formuoti teigiamą atmosferą, tačiau įmonė yra privesta prie bankroto.
Pasak jo, sostinės viešojo transporto darbuotojai siekia penkių darbo dienų savaitės.
„Bendrovė kategoriškai atsisako. Didžiausias nusiskundimas (...) yra socialinio gyvenimo trūkumas, kadangi piktnaudžiaudami jie sudaro darbo grafiką pagal suminę apskaitą deda šeštą darbo dieną“, – sakė jis.
Taip pat, anot profsąjungos vadovo, reikalaujama užtikrinti 30 minučių pietų pertrauką po penkių darbo valandų, tačiau VVT vadovybė esą to nesutinka numatyti kolektyvinėje sutartyje.
Konferencijoje dalyvavęs vairuotojas Grigorijus Pliaskovskis teigė, jog įmonė neieško būdų, kaip būtų galima pagerinti darbo sąlygas.
„Tos problemos egzistuoja daugelį metų. (...) Kaip galima motyvuoti jauną žmogų ateiti dirbti už 900 eurų?“ – kalbėjo VVT darbuotojas.
Profesinė sąjunga, kaip sakė jos pirmininkas, tikisi greitų ir atsakingų sprendimų iš VVT, kad ji labiau įtrauktų darbuotojus į įmonės veiklą, didintų jų pasitikėjimą bendrove, kurtų deramas darbo sąlygas ir užtikrintų „orų atlyginimą ne tik vadovams, bet ir eiliniams darbuotojams“. Tai esą ilguoju laikotarpiu išspręstų ir darbuotojų trūkumo problemą.
Profesinė sąjunga siekia su VVT pasirašyti kolektyvinę sutartį, kurioje būtų įtvirtintas 10 proc. didesnis atlygis, gerinamos darbo sąlygos vairuotojams. Planuojamas streikas turėjo vykti dar pernai spalį, tačiau tada tam leidimas suteiktas nebuvo – dėl tuomet vykusių teismų. Šiemet pavasarį leidimas gautas, tačiau streikas vykti negalėjo dėl iki šių metų rugsėjo 16 d. visoje šalyje galiojusios nepaprastosios padėties.
