Jis atsakė, kad pasaulinės naftos kainos, skaičiuojant JAV doleriais, išties yra mažesnės (2012 m. rugpjūtį jos siekė 112 JAV dolerių už barelį, o 2022 m. rugpjūtį – vos 97), bet dėl susilpnėjusio euro naftos kainos, skaičiuojant eurais, yra kiek didesnės (2012 m. rugpjūtį jos siekė 57 euro centus už litrą, o 2022 m. rugpjūtį – 60 euro centų).
„Taip pat reikia įvertinti tai, kad Lietuvoje didėjo akcizas dyzelinui: nuo 30,2 iki 37,2 euro centų už litrą.
Naftos kainos pabrangimas (dėl silpnesnio euro) bei akcizų kilimas paaiškina tik nedidelę dalį milžiniško kainų šuolio, kuris siekia net 45 proc. (2012 m. rugpjūtį dyzelino kaina Lietuvoje siekė 1,27 euro, o 2022 m. rugpjūtį – net 1,84 euro)“, – dėstė Ž.Mauricas.
Didžiausią poveikį dyzelino kainos šuoliui daro net trigubai išaugusios gamintojų ir pardavėjų maržos (didelė dalis gamintojų). Maržos išaugo dėl dyzelinio degalų trūkumo Europos Sąjungoje, kurį lėmė Rusijos karinė invazija Ukrainoje ir tebesitęsiantis energetinis ir ekonominis (sankcijų) karas tarp ES ir Rusijos.
Anot pašnekovo, ES pastarąjį dešimtmetį didino priklausomybę nuo rusiško dyzelino importo (daugiau nei 50 proc. dyzelino ES importuoja iš Rusijos, o rusiškas dyzelinas sudaro apie 15 proc. viso ES suvartojamo dyzelino. ES benzino iš Rusijos praktiškai neimportuoja): „Čia reikėtų „padėkoti“ vokiečiams, kurie propagavo lengvųjų dyzelinių automobilių gamybą (dėl to, kad jie neva yra mažiau taršūs, bet „Dyzelgeito“ skandalo metu paaiškėjo, kad tai nebuvo visai tiesa), tačiau neinvestavo į naujus dyzelino gamybos pajėgumus, tad ES susiformavo fundamentalus dyzelino trūkumas.“
Ko laukti ateityje? Ž.Mauricas akcentavo, kad šią žiemą dyzelino kainos gali dar labiau šoktelėti į viršų, nes ES planuoja iki 2023 m. vasario mėnesio visiškai atsisakyti rusiško dyzelino importo. „Įdomu, kaip ES seksis įgyvendinti šį planą, nes kol kas dyzelino importas iš Rusijos tik didėja.
Prognozės yra niūrios ir aš nenustebčiau, jei šią žiemą dyzelino kaina vėl pakils iki 2 eurų už litrą“, – svarstė ekonomistas.
