Skundų išaugo dvigubai
Kaip portalui lrytas.lt komentavo Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininkas Vaidas Gricius, praėjusiais metais gauta 12 skundų ir nustatytas 1 pažeidimas, tačiau vien per šių metų pirmą pusmetį sulaukta 15 skundų, fiksuoti 2 pažeidimai. V.Gricius tai sieja su išaugusiomis degalų kainomis.
„Dažniausiai skundžiamasi dėl tariamos apgavystės, t.y., kad įpilama mažiau degalų, nei galimai telpa į degalų baką. Taip pat skundžiamasi dėl nekultūringo aptarnavimo. Inspekcija nėra įgaliota vertinti aptarnavimo kultūrą. Taip pat negalime nustatyti apgavystės fakto, Inspekcijos funkcija atliekant teisinę metrologinę priežiūra yra vertinti, ar teisinės metrologijos objektai atitinka jiems keliamus reikalavimus“, – aiškino V.Gricius.
Inspekcija nuolat atlieka planinius ir neplaninius degalinių patikrinimus visoje šalyje. Jie daromi pagal skundų kiekį ar kompetentingos institucijos prašymu.
Tačiau pabrėžiama, kad pusė vartotojų nusiskundimų sudaro kreipimasis dėl degalinių darbo.
„Rengiant ketvirtinius ūkio subjektų teisinės metrologijos priežiūros patikrinimų planus yra vertinama eilė rizikos rodiklių, kaip ankstesniu laikotarpiu nustatyti pažeidimai, prieš kiek laiko buvo tikrintas ūkio subjektas, koks ūkio subjekto dydis, veiklos sritis, gauti pagrįsti skundai ir pan.“ – dėstė Inspekcijos viršininkas.
Įprastai prieš planinius patikrinimus degalinės savininkai yra informuojami iš anksto, vienas ūkio subjektas patikrinimo sulaukia ne dažniau nei kas dvejus metus.
„Praeitais metais atlikti 142 patikrinimai naftos produktų ir suskystintų dujų degalinėse, nustatyti 7 pažeidimai (5 proc.). Be teisinio metrologinio patvirtinimo (neatlikta privaloma metrologinė patikra) buvo naudojamos 7 matavimo priemonės, 3 dozatoriai pripažinti netinkamais dėl paklaidos. Per šių metų 8 mėn. atlikti 27 degalinių patikrinimai, nustatyti 2 pažeidimai (10 proc.)“ – skaičiavo V.Gricius.
Pastebima, kad dėl nuolatinių patikrinimų degalinėse pažeidimų mažėja – laikomasi teisinės metrologijos srities teisės aktų reikalavimų. Tačiau vis dar nustatomi pažeidimai, kai yra nuplėštos kolonėlių plombos, todėl tai neapsaugo nuo rodmenų klastojimo.
Visgi patikrinimų metu yra žiūrima, ar kolonėlėms atlikta metrologinė patikra, ar kolonėlės mechanizmai užplombuoti pagal patvirtintą plombavimo schemą.
Atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, mastą, padarytos žalos dydį ar kitas aplinkybes, juridiniam asmeniui gali būti skiriama bauda nuo 300 eurų iki 3 proc. metinių pajamų, bet ne daugiau negu 15 tūkst. eurų. fiziniams asmenims gali būti skiriama bauda nuo 55 eurų iki 5 tūkst. eurų.
Anot Inspekcijos atstovų, šiais metais už nustatytus 2 pažeidimus degalinėse, atsakingiems asmenims buvo skirtos įstatyme numatytos baudos.
Degalų kainos turėtų dar leistis žemyn
Ekonomisto Aleksandro Izgorodino pastebėjimu, rudenį bei žiemą Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) matysime recesijos požymius ir tai atitinkamai skatins naftos kainos kritimą. Dabartį naftos kainos lygį palaiko tik tai, kad kol kas JAV makroekonomikos rodikliai išlieka pakankamai stiprūs, o recesija – techninė ir statistinė.
Tačiau tai turėtų pasikeisti dar šių metų ketvirtąjį ketvirtį – nuo spalio matysime rimtesnį ekonomikos kritimą tiek JAV, tiek Europoje.
Europos Centrinis Bankas griežtina pinigų politiką, laikosi aukštos energetinių išteklių kainos, infliacija, tad kol kas nėra galimybių naftos kainų padidėjimui. Anot ekonomisto, naftos kainos net turėtų kiek nukristi, nes pasaulio ekonomika taip pat smunka žemyn.
„Yra vienas aspektas, kuris galėtų smarkiai pakoreguoti naftos kainas aukštyn – tai yra Kinija ir Kinijos taikoma nulinė koronaviruso politika“, – dėstė jis. Po prezidento rinkimų spalio viduryje gali nutikti taip, kad bus švelninama ši politika.
„Rinkoms tai bus signalas, kad Kinija didins naftos paklausą ir dėl to naftos kainos turėtų didėti. Tai įvyks, ar ne – dar labai sunku pasakyti, nes yra daug argumentų, kodėl Kinija gali švelninti nulinę koronaviruso politiką, bet yra daug argumentų, kad Kinija nieko nekeis dar pakankamai ilgai“, – portalui lrytas.lt komentavo A.Izgorodinas.
„Tačiau vairuotojų nuotaikos ir nerimas turėtų kiek sumažėti, nes išlaidos degalams bus mažesnės. Tačiau naftos kainų kritimą reikia vertinti kompleksiškai: jei matysime naftos kainų mažėjimą, tai dar nereiškia, kad matysime mažėjančią infliaciją ar energetinių išteklių kainas“, – prognozavo situaciją Lietuvoje jis.
Tačiau, ekonomisto pastebėjimu, laimėtas mūšis, o ne karas, tad atsipalaiduoti nevertėtų.
Kaip rugsėjo pradžioje skelbė Lietuvos energetikos agentūra, benzino vidutinė kaina Lietuvoje (1,759 Eur/l) paskutinę rugpjūčio savaitę sumažėjo (0,006 Eur/l) ir yra mažiausia tarp Baltijos šalių. Antrą savaitę iš eilės Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra mažesnė už dyzelino vidutinę kainą (1,841 Eur/l).
Dyzelino vidutinės kainos rugpjūčio 22–29 d. padidėjo Baltijos šalyse, Vokietijoje, Lenkijoje 0,054–0,102 Eur/l. Mažiausiai padidėjo Lietuvoje – 3,0 proc., daugiausiai padidėjo Lenkijoje – 6,5 proc.
Nuo birželio pabaigos iki pat rugpjūčio vidurio benzinas pigo ir Lietuvoje kainavo mažiausiai iš visų Baltijos šalių.
