Taipogi neįgaliųjų poreikiams nepritaikytas Anykščiuose Siauruko stotyje atidarytas naujasis baras „Reisas XIX“, įstaigos tualetas bei yra sudėtinga patekti ir į patį Siauruko muziejų.
Atsiliepė į kvietimą
Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos vadovas Jonas Dumša naujienų portalui JP pasakojo, kad mielai sutiko dalyvauti analogų neturinčio Siauruko vagono su pirtele pristatymo šventėje.
„Užmatę kvietimą į pristatymą analogų neturinčio Siauruko vagono su pirtele pristatymą, nutarėme dalyvauti renginyje, palaikyti gražią iniciatyvą. Dalyvauti sumanėme dar ir todėl, kad prieš metus teko bendrauti su viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ administracija.
Diskutavome apie Siauruko pritaikymą visiems, o tame tarpe – ir žmonėms, judantiems neįgaliojo vežimėliuose. Todėl labai tikėjomės, kad šis unikalus projektas – vagonas su pirtele – bus patogus naudotis visiems“, – aiškino J. Dumša ir teigė, kad net ir kvietime į šventę buvo nurodyta, jog kviečiami visi.
Daug nepatogumų
Pasak neįgaliųjų organizacijos vadovo, nors į šventę Anykščiuose vyko pakylėta nuotaika, nuvykus į renginį skaudžiai nusivylė.
„Viską, ką pamatėme, judėjimo negalią turintiems žmonėms buvo nepritaikyta. Nepritaikytas patekimas į Siauruko muziejų, į naujai atidaryto baro „Reisas XIX“ patalpas bei į tualetą, o svarbiausia, nors vagonas su pirtele buvo gamintas specialiai, durys – per siauros ir su neįgaliojo vežimėliu niekaip nepateksi į vagoną.
Dar labai sudėtinga su neįgaliojo vežimėliu važiuoti akmenimis grista Siaurojo geležinkelio stoties aikšte. Gal tik vienintelė vieta pritaikyta neįgaliajam su vežimėliu – važiuoti per Siauruko bėgius“, – išvardijo patogumus ir nepatogumus J. Dumša.
Neįgalieji – nematomi
Neįgaliųjų organizacijos vadovas teigė, jog visus pastebėjimus išsakė ne tik šventėje dalyvavusiam susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui, bet ir viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ vadovui Dariui Liutikui.
„Tikiuosi, jie išgirdo mano pastebėjimus. Pažadėjo, kad bus pagamintas vagonas, pritaikytas neįgaliesiems ir, kad į jį lengvai galėtų patekti žmonės, judantys neįgaliojo vežimėliu.
Viliuosi, kad pažadas bus įgyvendintas. Beje, pasiklausęs gražių kalbų, nusprendžiau renginio metu garsiai pakalbėti apie trūkumus“, – kalbėjo J. Dumša ir tęsė:
„Buvo net ir tokių aiškintojų, kad kitokio vagono su pirtele nebuvo galima padaryti – nėra techninių sprendimų. Beje, nustebino, kad nors ir kalbėjau garsiai apie trūkumus, niekur nebuvau paminėtas – publikacijose nebuvo nei mano kalbos, nei nuotraukos. Lyg mūsų, neįgaliųjų, Siauruko šventėje ir nebuvo. Vadinasi, neįgalieji yra nematomi, kai jie yra neparankūs“.
Daug grupių
VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktorius D. Liutikas, išgirdęs Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos vadovo J. Dumšos pastebėjimus ir išsakytus priekaištus, kalbą pradėjo nuo aiškinimo, kad negalią turintieji yra įvairių kategorijų.
„Turizmo industrijoje kalbama apie žmones su specialiaisiais poreikiais. Vieni negali judėti, kiti nemato, treti negirdi, dar kiti yra labai stambūs. Todėl reikia kalbėti apie visus ir spręsti aktualią problema, neišskiriant nei vienų.
Turistiniai objektai turi būti prieinami visiems ir pritaikyti žmonėms su negalia arba su specialiaisiais poreikiais“, – aiškino D. Liutikas.
Reikia naujo vagono
Anot Siauruko vadovo, kai kuriuos turistinius objektus, bet ne Siauruką, gana lengvą pritaikyti turintiems negalią.
„Prieš beveik metus įstaigoje buvo apsilankęs J. Dumša ir tuomet kalbėjome apie tai, kaip būtų galima kai kuriuos Siauruko riedmenis pritaikyti žmonėms su negalia, kaip juos perdaryti.
Tačiau Siaurukas yra kultūros paveldo objektas ir ne viską galima perdaryti bei keisti. Realiausias dalykas būtų padaryti naują vagoną, kuris tiktų turintiems specialiuosius poreikius, bet tam reikalingas projektas, lėšos“, – teigė D. Liutikas ir sakė, kad tokią mintį turi ir norėtų idėją įgyvendinti.
Kelionės negalėtų pasiūlyti
Siauruko vadovas neslepia, kad dabartiniu metu negalėtų pasiūlyti kelionės Siauruku neįgaliesiems vežimėliuose.
„Senoviniai Siauruko vagonėliai nepritaikyti judėjimo negalią turintiems žmonėms. Ypatingai sėdintiems vežimėliuose. Kalbant apie vagoną su pirtele, galima sudaryti sąlygas ja pasinaudoti ir neįgaliesiems vežimėliuose, jeigu būtų toks užsakymas.
Atrastume techninius sprendimus. Tačiau įprastuose Siauruko vagonėliuose neįgaliesiems vežimėliuose kelionių šiuo metu pasiūlyti negalime“, – apgailestavo VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktorius D. Liutikas.
Kratėsi atsakomybės
Išgirdęs priekaištą, kad Siauruko muziejus ir industrinis baras „Reisas XIX“ taip pat nepritaikyti neįgaliųjų vežimėliuose poreikiams, Siauruko vadovas kratėsi atsakomybės.
„Siauruko muziejus nepriklauso VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ ir už jį atsakyti negalime. Taipogi negalėčiau atsakyti ir dėl baro „Reisas XIX“. Jie tik iš mūsų gavo leidimą teikti maitinimo paslaugas. Todėl į klausimą dėl patalpų, tualeto pritaikymo neįgaliesiems, galėtų tik jie atsakyti“, – pasakojo D. Liutikas, o, pasiteiravus, kiek kainavo vagono su pirtele ir kubilu įrengimas, Siauruko direktorius kalbėjo aptakiai:
„Šį projektą įgyvendinome iš „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ sukauptų lėšų. Dabar tikslios sumos įvardyti negaliu – vyksta skaičiavimai. Galiu pasakyti, kad tai ne milijoninės lėšos.“
