Įprasta viešojo transporto vairuotojo diena prasideda apie 2 valandą nakties. Atvykęs į paskirtą darbo vietą, 5 valandą ryto vairuotojas išvažiuoja paskirtu maršrutu. Trečią valandą dienos vairuotojas darbą baigia, tačiau dėl darbuotojų trūkumo tenka dirbti ir viršvalandžius.
„Mes stebime tas tendencijas, kad viršvalandinis darbas įmonėje auga, virš 230 val. darbuotojai priversti dirbti. Aš nepabijosiu to žodžio, bet mes matome, kad bendrovė stengiasi aptarnauti keleivius ir daro spaudimą dirbti be poilsio dienų“, – „Lietuvos ryto“ televizijai komentavo VVT darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius.
Dėl griežto grafiko ir dažnai susidarančių spūsčių, vairuotojams dažnai nelieka laiko papietauti ar nueiti į tualetą.
Jo teigimu, bendrovėje nesiskaitoma su darbuotojų teisėmis, o per paskutinius tris mėnesius Darbo inspekcija nustatė penkis darbuotojų teisių pažeidimus. Tai buvo darbo ir poilsio režimo pažeidimas, pranešimas dėl mėnesinių grafikų. Darbuotojai taip pat dirba be pietų pertraukos.
Lietuvoje trūksta apie dešimtadalio autobusų ir troleibusų vairuotojų.
„Šių metų pirmąjį pusmetį autobusų troleibusų vairuotojams buvo įregistruota apie 3300 laisvų darbo vietų, o žmonių, norinčių dirbti tokį darbą per šį laikotarpį turėjome šiek tiek daugiau nei 300. Tai pasiūla viršija paklausą praktiškai 10 kartų“, – skaičiavo Užimtumo tarnybos skyriaus vyresnioji specialistė Audronė Butkienė.
Vilniaus viešojo transporto atstovė sako, kad sostinėje ieškoma daugiau nei 200 vairuotojų. Darbuotojus siekiama pritraukti keliamais atlyginimais.
Tuo metu VVT atstovė Giedrė Buivydaitė teigė, kad bendrovės darbuotojams buvo du kartus buvo keliamas atlyginimas. Tą darė ir kiti vežėjai. Ji pridūrė, kad tai yra kompleksiška problema. Mat čia dirbti ateina mažai jaunų vairuotojų, o ir mažai pasirenka vairuoti D kategorijos transporto priemonę.
Profesinių sąjungų atstovai sako, kad atlyginimų kėlimas problemos nesprendžia. Savivaldybė turėtų suteikti vienodas, konkurencines sąlygas keleivių aptarnavimo sektoriuje.
„Savivaldybės turi konkurso sąlygos ne už mažiausią kainą, nes tas viskas daroma darbo sąlygų ir darbuotojų atlyginimų sąskaita. Bet turi būti normalios sąlygos surašytos: toks turi būti atlyginimas, turi būti grafikai, turi būti pagarba, turi būti autobusai atitinkantys, kad nebūtų nelaimingų atsitikimų“, – teigė profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Kurpavičienė.
Jos teigimu, darbuotojai yra nuviliojami net žadant didesnius 100 eurų atlyginimus. Nors žmogus nuspręstų pereiti, ten darbo sąlygos būtų tokios pačios, pabrėžė K.Kurpavičienė.
„Mes matome, kad atėjus privačiam verslui atsirado netipinės darbo apmokėjimo formos, netenkina darbuotojų. Mokamos kompensacijos, nemokamos įmokos „Sodrai“, nuo to kenčia darbuotojo socialinė apsauga“, – dėstė A.Markevičius.
Profesinių sąjungų atstovai rudeniui turi liūdnų prognozių. Dėl darbuotojų trūkumo gali būti mažinamas maršrutų skaičius Vilniuje.
