Nesuvokia absurdiškos sistemos: dvejus metus neįgaliųjų vietoje statyti automobilį galėjo, o dabar leidimą atėmė

Prieš kiek daugiau nei penkerius metus klaipėdietis sužinojo, kad serga sunkios stadijos vėžiu – prasidėjo nuo akies, perėjo į kepenis ir taip plito. Gydytojai dar tuomet nustatė 30 proc. darbingumo lygį.

Po metų klaipėdietis užsiregistravo vizitui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje (NDNT), kad gautų dokumentą, leidžiantį statyti automobilį neįgaliesiems skirtoje vietoje, tačiau jau tada pasijuto nemaloniai. Mat laukdamas koridoriuje jis išgirdo, kaip kelios darbuotojos tarpusavyje nemandagiai apkalbėjo vyrą. Tuomet klaipėdietis nepabijojo pastuksenti į duris ir pasakyti, kad taip elgtis išties nemandagu.

Nors tai pasimiršo, patirtį Vytautas prisimena iki šiol, ir svarsto, kiek tolesni veiksmai gali būti su tuo susiję.

„Pirmais metais pirmasis Klaipėdos skyrius neišdavė kortelės, šeimos gydytoja surašė dokumentus ir aš vėl pateikiau. Mane nukreipė į kitą skyrių ir jau išdavė kortelę. Praėjo dveji metai ir vėl reikėjo kreiptis. Vėl nešiau medicininius dokumentus ir man atėmė tą kortelę“, – pasakojo greitai šešiasdešimtmetį švęsiantis vyras.

Klaipėdietis liko nesupratęs, kodėl taip galėjo atsitikti. „Aš nežinau, ar tikrai pagal jų visus kriterijus nenusipelnau kortelės, bet aš galvočiau, kad čia yra mano atžvilgiu nukreiptas reiškinys iš Nedarbingumo tarnybos“, – mintį išsakė pašnekovas.

Po tokio NDNT teritorinio skyriaus specialistų sprendimo, klaipėdietis kreipėsi ir į NDNT direktorių, ir į Ginčų nagrinėjimo komisiją, tačiau ir ten prašymas buvo atmestas – mat vyras gali naudotis ir viešuoju transportu. Vytautas tokio sprendimo iki šiol nesuvokia.

„Jei reikia lipti į autobusą, aš vieną koją turiu gana aukštai pakelti, nes šaligatviai nuo autobuso lygio skiriasi – patikėkite manimi, o kita koja turiu atsispirti nuo šaligatvio. Tai yra „Mission Impossible“. Aš netgi atėjęs į savo mašiną kojas turiu įsikelti su rankomis, nes pas mane nėra jėgos ir aš nieko negaliu pakeisti“, – argumentavo jis. Juo labiau, kad kiekvieną dieną vyras vyksta į chemoterapijos procedūras, po kurių sunkiai vaikšto ir dar prasčiau mato.

Klaipėdietis dėl šios situacijos kreipėsi ir į teismą. „Teismas buvo mano pusėje ir nurodė dar kartą įvertinti kortelės išdavimo būtinybę – jie vėl neišdavė kortelės. Birželio 3 d., po teismo sprendimo įsigaliojimo, NDNT Klaipėdos teritorinis skyrius priėmė sprendimą, kad neišduos kortelės, nes neatitinku kažkokio ketvirto punkto.

Aš taip ir nesuprantu, kas tame ketvirtame punkte. Tas punktas susidaro iš kokių dvidešimt papunkčių ir rašo, kad tiesiog neatitinku. Pasakytų, kad mano batų dydis per didelis, mano svoris per didelis, ūgis neatitinka reikalavimų ar dar kas nors“, – nuogąstavo jis.

Portalui lrytas.lt susisiekus su NDNT Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus vyriausioji specialiste Nomeda Pikelyte ir gavus raštišką Vytauto sutikimą dėl asmens duomenų naudojimo, atstovė šią situaciją pakomentavo plačiau.

Kaip teigė N.Pikelytė, NDNT darbuotojams nėra jokio pagrindo būti subjektyviems, nes tai yra valstybinė institucija ir jie negali ginčyti medicininių išvadų. Tuo labiau, kad Vytautas turėjo ir turi pilną teisę kreiptis į atsakingas institucijas dėl šios situacijos vertinimo.

„Žmogus praėjo visą teisinį mechanizmą, visas procedūras, kurias galima, kad užginčytų mūsų sprendimą, tačiau mūsų sprendimas visuose lygmenyse pasirodė teisėtas ir pagrįstas“, – NDNT poziciją išsakė atstovė.

N.Pikelytės turimais duomenimis, 2019 metais Vytautui pagal sveikatos sutrikimus buvo išduota kortelė. Pasibaigus galiojimo laikui, klaipėdietis jau 2021 metais kreipėsi į Klaipėdos teritorinį skyrių dėl darbingumo lygio nustatymo. Teritorinis skyrius jam vėl nustatė 30 proc. darbingumo lygį, tačiau jau nebeišdavė Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės, patvirtino pašnekovė.

Šį sprendimą Vytautas apskundė NDNT Sprendimų kontrolės skyriui. Šis išnagrinėjo teritorinio skyriaus sprendimą ir nustatė, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas – kortelė pagal nustatytus kriterijus jam nepriklauso.

Kaip portalui lrytas.lt dėstė atstovė, klaipėdietis su sprendimu vėl nesutiko ir jį apskundė Ikiteisminei ginčų nagrinėjimo komisijai. Komisija peržiūrėjo ir teritorinio skyriaus, ir Kontrolės skyriaus sprendimus – pasakė, kad skundą reikia atmesti kaip nepagrįstą, nes NDNT sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tuomet vyras kreipėsi į teismą, kuris pateikė nutartį ir nurodė situaciją nagrinėti iš naujo.

„Pagrindinis argumentas, kodėl buvo prašoma išnagrinėti iš naujo, buvo toks, kad Tarnybos sprendimas neišduoti kortelės yra nepakankamai motyvuotas, nepakankamai išsamus. Nepasakė, kad blogas, pasakė, kad nepakankamai motyvuotas ir dėl to žmogui kyla klausimas, kodėl kortelė neišduota“, – aiškino N.Pikelytė.

Tarnybos Kontrolės skyrius dar kartą išnagrinėjo prašymą ir anot N.Pikelytės, Vytautui buvo pateiktas 4–5 lapų motyvuotas sprendimas, kuriame paaiškinta, kodėl kortelė pagal teisinį reglamentavimą žmogui nebepriklauso.

„Žmogus manė, kad tai yra neteisinga, todėl vėl kreipėsi į teritorinį Klaipėdos Tarnybos skyrių. Bet teisės aktai nepasikeitė, naujų duomenų apie sveikatos būklę negavome ir teritorinis skyrius priėmė sprendimą kortelės neišduoti“, – komentavo ji.

Pasiteiravus, kodėl paskutinis sprendimas buvo priimtas dar š. m. birželio 3 d., tačiau Vytautas apie tai sužinojo tik liepos 24 d., atstovė patikino, kad greičiausiai čia įsivėlė žmogiškoji klaida.

Mat galioja tvarka registruotu paštu per 3 d. d. išsiųsti sprendimą asmeniui. Patikinta, kad šiuo atveju tai buvo padaryta laiku, tačiau laiškas turbūt užstrigo pašte.

„Problemos nesuasmeninčiau, bet čia yra tikrai visuomenės problema. Man greitai bus 60, bet daug metų dirbau ir mokėjau mokesčius, tačiau atsirado liga. Vietoj to, kad kažką gero padarytų, dabar nieko. Tuo labiau, kad valstybei ta kortelė absoliučiai nieko nekainuoja. Suprasčiau, kad iš valstybės prašyčiau pinigų, bet dabar nieko“, – piktinosi klaipėdietis.

Juo labiau, kad vyras dar iki šiol dirba darbą, kuriam nereikia fizinės jėgos – naudojasi protiniais sugebėjimais.

Ir institucijų vertinimas, kas gali gauti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę, o kas – ne. Kaip pasakojo pašnekovas, vertinimo kriterijai Tarnyboje labai keisti: 50 proc. sudarydavo medicininė šeimos gydytojo pateikta istorija, o likusi dalis atitekdavo Tarnybos specialistų vertinimui pagal paruoštą klausimyną.

Pavyzdžiui, klausimas buvo toks: ar galite pakelti 1,5 kilogramo? Pašnekovas dar iki šiol svarsto, ką gali reikšti toks klausimas. Ar reikia paimti, pakelti ir pastatyti tokį svorį atgal ant žemės, ar reikia pakelti ir tempti 500 m iki autobuso ir atgal? Juk tai yra du skirtingi dalykai.

Pasak Vytauto, tiek jis pakelti dar galėtų, tačiau panešti jau būtų sunku. „Ir jie parašo – jis labai lengvai viską kilnoja“, – situaciją įvardijo jis. Juo labiau, kad specialistai tuomet klausimyną pateikė telefonu, realiai neįvertino klaipėdiečio būklės.

„Matot, čia vėžys, mano kūnas dingsta ir aš nieko negaliu padaryti. Man tampa tikrai sunku – darausi kaip robotas, kaip medinukas ir kiekvieną dieną vis sunkiau. Prieš dvejus metus kortelė dar būdavo duodama, o dabar jau nebeatitinku reikalavimų. Aš gal pasveikau? Aš tokių dalykų paprasčiausiai nesuvokiu.

Čia turbūt daug kam yra klausimas. Kol aš nesusidūriau, ir man atrodė, kad čia nieko ypatingo, bet čia yra žiauru ir tiesiog norisi verkti“, – dėstė kalbintas vyras.

N.Pikelytė paaiškino, kodėl visgi atsitiko taip, kad 2019 metais Vytautas kortelę turėjo, o štai 2021 metais jos gauti nebegali.

„Taip atsitiko dėl to, nes per 2019–2021 m. laikotarpį pasikeitė teisinis reglamentavimas. Mūsų specialistai patys neinterpretuoja išduoti kortelę ar ne. Jie esamą žmogaus sveikatos būklę ir judėjimo funkcijos sutrikimą vertina ne patys, bet pagal pateiktą medicininę informaciją. Mes turime labai konkrečius teisės aktų reikalavimus, konkrečius reikalavimus, kuriose parašyta, kam kortelė išduodama ir kam – ne“, – sakė ji.

Prieš trejetą metų užteko, kad asmeniui būtų nustatytas 30 proc. darbingumas ir jis vairuotų automobilį, tačiau 2021 m. kriterijai pasikeitė. Atsirado reikalavimas užpildyti žmogaus asmens savarankiškumo klausimyną: per karantiną klausimai buvo pateikiami telefonu, tačiau dabar viskas grįžę į seną tvarką, patikino ji.

„Pagal jo atsakymus į klausimyną ir pagal medicininius dokumentus, mes neturėjome informacijos, kad žmogaus judėjimo funkcijas yra sutrikusi nuolat ir sunkiai, nėra, kad jam reikėtų ramentų, lazdos vaikštynės, vežimėlio. Nes tik tokiu atveju buvo galima išduoti kortelę“, – teigė N.Pikelytė.

Kadangi į autobusą vyras negali net pažiūrėti, o automobilis reikalingas tiek bene kasdien nuvykti į ligoninę, tiek į parduotuvę ar į kitas vietas, klaipėdietis iš padėties sukasi taip, kaip gali. Jei atvyksta į prekybos centrą, stengiasi ieškoti paprastos laisvos vietos kuo arčiau įėjimo, tačiau net ir tokių rasti būna sunku.

Todėl neretai Vytautas rizikuoja ir automobilį stato į neįgaliesiems skirtą vietą. Nors Neįgalių asmenų automobilių kortelės vis dar neturi, matomoje vietoje visada palieka kitą dokumentą, įrodantį jo nedarbingumą ir negalią. Jis tik ir laukia, kada gaus baudą, bet ateityje turbūt taip įvyks, neslėpė vyras.

Tuo metu Lietuvos neįgaliųjų draugijos prezidentas Ignas Mačiukas paragino nebijoti kreiptis pagalbos į draugiją ir pasinaudoti teisininkų ir kitų specialistų pagalba.

Dabar vairuotojai ar neįgaliuosius vežantys asmenys paprasčiausiai užsideda neįgaliųjų ženklą ir gali stovėti neįgaliųjų vietoje, tačiau jei reikia daugiau galimybių ir lengvatų eisme, neįgaliesiems išties tenka gauti papildomus tarptautinius leidimus.

Jis taip pat pabrėžė, kad dabar situacija, susijusi su neįgaliųjų stovėjimo vietomis ir leidimų išdavimu, yra gerėjanti. Mat prieš aštuonerius metus, kai buvo įvedama tokio tipo kortelė, ją galėjo gauti tik žmonės su judėjimo negalia. „Tada tikrai reikėjo į tai žiūrėti lanksčiau, nes yra žmonių, kurie serga tokiomis ligomis, kurios nepriskiriamos. Yra tie patys „širdininkai“, kurie vos eina, yra diabetikai. Jiems yra sunku pasiekti tam tikrą tašką dėl prastos sveikatos. Dėl tokių sunkumų juos netgi būtų galima prilyginti tiems, kurie yra su judėjimo negalia“, – aiškino I.Mačiukas.

Paklaustas, ką Vytautas darys toliau ir ar vėl teiks prašymą gauti kortelei, klaipėdietis atsakė, kad pasitarė su advokatais ir greičiausiai, kad vėl kreipsis į teismą, kad situaciją peržiūrėtų iš naujo. Vyras svarsto kreiptis ir į Sveikatos ministeriją dėl vertinimo kriterijų tokiose situacijose. Taip pat svarsto galimybę tokio tipo kortelę gauti iš Vokietijos valdžios.

„Man dabar pasakė, kad kortelė būtų išduota tik tada, jei vaikščiočiau su lazda, vos ne vežimėlyje. Man nesuprantama, nes čia toks kriterijus labai keistai skamba. Aš eiti lygiame kelyje galiu, bet lipant reikia įsikibti“, – pasakojo jis.

Vyras paragino suvokti, kad turbūt jo situacija yra viena iš daugelio, kol valstybė užsiima biurokratija.

Kelių eismo taisyklėse skyriuje „Neįgaliųjų transporto priemonių eismas“ rašoma, kad vairuotojui, turinčiam skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, „leidžiama įvažiuoti į zoną, pažymėtą kelio ženklais „Eismas draudžiamas“ ir „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“. Taip pat leidžiama nepaisyti kelio ženklų „Stovėjimo ribotą laiką vieta“, „Stovėjimo nurodytu laiku vieta“, „sustoti ir stovėti kelio ženklų „Sustoti draudžiama“, „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje ir (arba) ties nubrėžtomis prie važiuojamosios dalies krašto 1.4 ar 1.9 horizontaliojo ženklinimo linijomis“.