Vilnietis Marius už trijų mėnesių draudimą sumokėjo beveik 100 eurų ir buvo nustebęs, kodėl kaina taip stipriai išaugo. Jis vairuoja 2015 m. „Audi A4“, kuri varoma benzinu ir turi dviejų litrų variklį. Mariaus vairavimo stažas siekia apie 30 metų.
Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis naujienų portalui lrytas.lt minėjo, jog kiekvienu atveju draudimo įmonės rizikos vertinimas yra pagrįstas tiek individualiu kliento vertinimu, tiek bendrais principais.
Transporto priemonių draudime svarbiausios individualios priežastys yra kliento avaringumo istorija, jo vairavimo patirtis arba stažas, transporto priemonės rūšis bei galingumas, transporto priemonės registracijos vieta (didmiesčiuose tikimybė pakliūti į eismo įvykį yra didesnė).
Bendrieji veiksniai, kurie lemia įmokos dydį, apima tokius tradicinius veiksnius kaip draudimo rūšies pelningumas/nuostolingumas, infliacija, darbo užmokesčio augimas.
Taip pat su įmokos dydžio nustatymu yra susiję šie veiksniai – avaringumo situacija šalyje, automobilių remonto įkainių pokyčiai, bendras išmokų dydis ir vidutinis vienos išmokos dydis, draudimo produkto platinimo per tarpininkus kaštai, teisės aktų reikalavimų pasikeitimai.
„Būtent bendrieji veiksniai dažnai yra neįvertinami klientų. Įprastai galvojama, jog draudimo įmoka turėtų būti mažesnė, jeigu vairuotojas neturėjo eismo įvykių, ir priešingai – didesnė tik tuo atveju, jeigu eismo įvykių būta. Tačiau nereikia pamiršti, kad įmokos dydis priklauso ir nuo bendrų rodiklių, tokių kaip bendras avaringumo lygis, išmokų dydis, servisų kainų pokyčiai, infliacija“, – naujienų portalui lrytas.lt akcentavo A.Romanovkis.
Šiuo metu Lietuva susiduria su itin išaugusia infliacija, vertinant visus gyventojų vartojamus produktus ir įsigyjamas paslaugas. Pasak pašnekovo, draudimo paslaugos nėra išimtis ir joms įtaką taip pat daro infliaciniai procesai, brangstantis žalų administravimas. Be to, draudimo verslas šiuo atveju yra dar nedėkingesnėje padėtyje ta prasme, jog draudimo rinka į infliaciją reaguoja vėliau negu visa ekonomika.
Taip yra todėl, kad, vertindama riziką ir nustatydama draudimo įmoką konkrečiam klientui, įmonė nustato ją pagal tuo metu esantį infliacijos lygį, tačiau, kai įvyksta draudžiamasis įvykis ir klientui yra atlyginama žala, infliacijos lygis gali būti pakitęs.
„Kalbant apie kitus bendruosius draudimo įmoką lemiančius veiksnius, tokius kaip avaringumo situacija šalyje, bendras draudimo išmokų dydis ir vidutinis vienos išmokos dydis, reikėtų atkreipti dėmesį į pandemijos įtaką šiems rodikliams“, – dėstė Lietuvos draudikų asociacijos direktorius.
Kadangi karantino metu buvo taikomi judėjimo ribojimai, tai tiesiogiai lėmė eismo įvykių skaičiaus mažėjimą. Palyginti su 2019 m., jų skaičius 2020 ir 2021 m. buvo apie 10 proc. mažesnis. Nepaisant to, jog avarijų buvo mažiau, bendras privalomojo civilinės atsakomybės draudimo išmokų dydis 2020 m. buvo toks pats kaip 2019 m., o 2021 m. mažėjo tik apie 1,5 proc.
Priešingai, vidutinis išmokos dydis toliau augo. Palyginti su 2019 m., jis buvo 10 proc. didesnis 2020 ir 2021 m. bei viršijo 1400 eurų. Draudimo įmonių už privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą surenkamos draudimo įmokos mažėjo ir 2021 m., buvo 10 proc. mažesnės nei 2019 m.
Vertinant pirmus penkis 2022 m. mėnesius ir lyginant juos su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu iki pandemijos, eismo įvykių skaičius dar nėra grįžęs į prieš pandemiją buvusį lygį ir yra 6 proc. mažesnis. Vis tik, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo išmokos yra išaugusios 7 proc., o vidutinis išmokos dydis padidėjo net 14 proc. – nuo 1301 iki 1465 eurų.
Turi nuostolių
Draudimo brokerių bendrovės „Legator“ atstovas Albertas Antanaitis naujienų portalui lrytas.lt pabrėžė, kad kylančioms kainoms daro įtaką infliacija ir draudimo kompanijos, nes jos turi nuostolių iš KASKO draudimo.
„Draudimo įkainiai išaugo dėl sąmatų, darbų, avarijų, autoservisuose išaugusių kainų. Visur kilo kainos, į tai sureagavo ir draudimo bendrovės“, – paaiškino A.Antanaitis.
Anot pašnekovo, pats produktas yra nuostolingas, nes didelis avaringumas ir didelės kainos tvarkymo išmokų. Bet kokiu atveju, draudimo kompanijos remiasi tuo, kad yra infliacija ir jie ją irgi turi padengti. Be to, autoservisai draudimo kompanijoms kelia kainas, dėl automobilių detalių trūkumo.
Draudimo brokerių bendrovės „Legator“ atstovas akcentavo, kad draudimo bendrovės pakėlė kainas nuo 25 iki 40 proc. Jo nuomone, dėl kylančių šildymo ir elektros kainų gali augti paslaugų įkainiai ir žiemą, todėl vairuotojams reikėtų daugiau taupyti.
Auga žaliavų kainos
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas naujienų portalui lrytas.lt pažymėjo, kad draudimo bendrovėse kainų augimą lemia infliacija, nes dabar rinkose pavasarį, vasarą pastebimas įvairių komponentų, metalinių prekių ir žaliavų kainų augimas. Pabrango automobilių detalių transportas ir pačios detalės, o tai daro įtaką draudimo bendrovėms.
„Žiemą kainos turėtų kristi, nes finansų rinkose matomas didesnis nerimas dėl artėjančios pasaulio recesijos. JAV vartotojų lūkesčiai ir euro zonos gyventojų nuotaikos nukrito iki žemiausio lygio per visą istoriją. Matome, kad mažmeninės prekybos apimtys krinta, tiek JAV, tiek euro zonoje.
Rinkose auga nerimas, kad artėja pasaulinė krizė – naftos, metalo kainos yra sumažėjusios, todėl tikėtina, kad šių metų ketvirtą ketvirtį matysime pakankamai didelį detalių kainų kritimą“, – dėstė ekonomistas.
Vilniuje veikiančio „Mylas“ autoserviso vadovas Romas Zakaras patvirtino, kad pas juos darbai pabrango apie 10–15 proc., dėl šildymo ir elektros sąnaudų, o medžiagos – apie 20 proc.
Labiausiai pakilo tepalų, važiuoklių, stabdžių diskų kainos. Ar teks ir toliau kelti kainas, pasak pašnekovų, viskas priklauso nuo įmonės sąnaudų. Jei ir toliau elektra, degalai, šildymas brangs – teks vėl kelti paslaugų įkainius.
