Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad Savivaldybės planavimo dokumentuose projektui šiuo metu numatyta maksimali 44,5 milijono eurų suma. Tačiau brangstant statybinėms medžiagos rezervą siūloma didinti 2,5 milijono eurų – iki 47 milijonų.
„Tai maksimali suma, bet tikimės, kad jos neprireiks“, – sako G. Neniškis.
Anot jo, projektas brangsta ne vien dėl indeksavimo, bet ir dėl sprendimo kartu pradėti požeminės pėsčiųjų perėjos rytinėje sankryžos dalyje įrengimą.
Ši požeminė perėja buvo suprojektuota, tačiau kodėl ji nebuvo įtraukta į pirmąjį darbų etapą, nėra aišku. Dabar priimtas sprendimas šią klaidą ištaisyti. Dėl to projekto kaina kyla apie 3,7 milijono eurų.
Painus finansavimas
Įdomu tai, kad Baltijos prospekto viaduko projektui finansuoti naudojamos mažiausiai keturių šaltinių lėšos: tai ir tikslinės valstybės biudžeto lėšos, ir kelių priežiūros fondo pinigai, ir Uosto direkcijos finansavimas, ir Savivaldybės lėšos.
Klaipėdos savivaldybė visada laikėsi pozicijos, kad projektas yra valstybinės reikšmės, juo naudojasi tranzitinis transportas, vykstantis iš Klaipėdos uosto, todėl ir viaduko statyba turėtų būti vykdoma valstybės biudžeto pinigais.
Tačiau panašu, kad valstybės biudžeto pinigų gali nepakakti. Pradžioje buvo planuojama, kad iš valstybės biudžeto šiam projektui bus skiriami 28 milijonai eurų. Tačiau, Vyriausybei paskirsčius šių metų specialaus kelių priežiūros fondo lėšas, šiam projektui buvo skirta 8,8 milijono eurų, nors Savivaldybė tikėjosi gauti 14,2 milijono. Trūkumas – apie 5,5 milijono eurų.
G. Neniškis sako, kad šiandien realus lėšų trūkumas yra apie 6,6 milijono eurų. Įvertinus minėtą praėjusį mėnesį Vyriausybės skirtą finansavimą, planuojama, kad turimų pinigų pakaks iki spalio mėnesio.
Tuomet tikimasi, kad Vyriausybė perskirstys nepanaudotas specialaus kelių priežiūros fondo lėšas ir dalis jų bus nukreipta į svarbiausią uostamiesčio infrastruktūros projektą. Nors Klaipėdos valdžia akcentuoja, kad Vyriausybės požiūris į Baltijos prospekto viaduko rekonstrukciją yra labai teigiamas ir tikimasi tolesnio palaikymo, tačiau šimtaprocentinės garantijos nėra.
Todėl artimiausiame miesto Tarybos posėdyje planuojama patvirtinti 2022–2024 metų miesto strateginio plano pakeitimus, kuriais būtų užfiksuota, kad Klaipėdos miesto biudžeto lėšų dalis finansuojant Baltijos pr. ir Šilutės pl. sankryžą galėtų didėti iki 11,6 milijono eurų.
Anot G. Neniškio, Savivaldybės lėšų neprireiktų, jei jas skirtų Vyriausybė. Iš Klaipėdos biudžeto papildomai planuojama prašyti apie 400 000 eurų, kurie būtent ir būtų panaudoti, kad darbai nestotų spalio mėnesį, kuomet tikimasi papildomo finansavimo iš centrinio biudžeto.
„Jei nebus skirtas valstybės finansavimas, statybas tęstume Savivaldybės biudžeto lėšomis“, – tikina G. Neniškis. Jis džiaugiasi, kad ir rangovas „Kauno tiltai“ į situaciją žiūri lanksčiai. Paskutiniu metu įmonė nestabdė darbų, dirbo apie pusę mėnesio be apmokėjimo, nes pinigai vėluoja.
Daugiau abejonių
Klaipėdos savivaldybė taip pat atidžiai stebi situaciją ir Klaipėdos uoste. Uosto krova mažėja, pajamos krenta. Uosto direkcija sankryžos rekonstrukcijai per dvejus metus jaus skyrė apie 2,7 milijono eurų. Tikimasi, kad ji ir toliau vykdys savo įsipareigojimus ir kitąmet skirs dar apie 2 milijonus eurų, tačiau ir šioje vietoje visiškų garantijų nėra.
Nėra aiškumo ir dėl tolesnių darbų, susijusiu su Vilniaus pl. transporto mazgo rekonstrukcija. Kituose etapuose buvo numatyta ir viaduko per geležinkelį rekonstrukcija, ir naujo nuvažiavimo kelio į Klaipėdos LEZ teritoriją, atvažiuojant Vilniaus plentu nuo Jakų žiedo, statyba.
Šiuo metu skaitomiausi „Prieš porą savaičių dėl to vyko pasitarimas, vyksta pirkimo procedūros, darbai galėtų prasidėti rudenį“, – sako G. Neniškis.
Aišku ir tai, kad 2023 pavasarį suplanuotos viaduko statybos pabaigtuvės tikrai nereikš statybos darbų pabaigos šiame transporto mazge. Dėl minėtos požeminės perėjos įrengimo darbai greičiausia nusikels į 2024 metus. Dėl geležinkelio viaduko rekonstrukcijos šiandien dar negalima prognozuoti net darbų pradžios termino.
Pagal planą
Pasak „Kauno tiltų“ komunikacijos specialistės Giedrės Samulionytės – Lekavičienės, šiuo metu statomame objekte atlikta daugiau kaip pusę suplanuotų darbų.
Išbetonuotos estakadų atramos. Kaip tik birželio 9 d. (ketvirtadienį) numatytas šiaurinės estakados perdangos ketvirtojo etapo betonavimas.
Toliau numatytas išlyginamojo betono sluoksnio, hidroizoliacijos bei asfalto klojimas.
„Šiaurinę estakadą planuojama užbaigti iki metų pabaigos, tačiau tiksliai įvardyti, kada bus paleistas eismas, kol kas negalime“, – sako „Kauno tiltų“ atstovė.
Anot jos, toliau tęsiami pietinės estakados perdangos betonavimo darbai – baigtas pirmasis etapas, rišama armatūra antrajam, statomi pastoliai ir surenkami klojiniai trečiajam etapui.
Pietinę estakadą planuojama užbaigti apytiksliai kitų metų viduryje.
Toliau vykdomi pietinės bei vakarinės požeminių pėsčiųjų perėjų įrengimo darbus, kitais metais „Kauno tiltai“ įrengs šiaurinę bei rytinę požemines perėjas.
„Darbus atliekame pagal grafiką, nenumatytų didelių vėlavimų nėra“, – sako G. Samulionytė – Lekavičienė.
Pasak jos, Baltijos pr., Šilutės pl. ir Vilniaus pl. žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbų vertė – 30,5 mln. eurų (kaina su PVM). Sutarties suma bus peržiūrima pagal Statistikos departamento oficialų statybų kainų indeksą ir jo pokyčius.
Klaipėdos savivaldybė ir „Kauno tiltai“ gegužės 20 dieną pasirašė papildomą susitarimą. Jame sutarta dėl požeminių perėjų ir kitų papildomų statybos darbų atlikimo.
Pagal šį susitarimą bendra projekto kaina be indeksavimo išaugo iki 34,86 milijono eurų.
