Tik mažiau nei pusei vairuotojų užtenka pasipildyti sistemą šaltnešiu arba vadinamuoju freonu, kad karštą dieną nereikėtų prakaituoti mašinos salone, sako kondicionierių remontu ir užpildymu užsiimančių įmonių atstovai. Neretai vizitų metu, nori ar nenori, tenka sumokėti už sandarumo patikrą, dezinfekciją ar dažniausiai gendančių detalių keitimą.
Prisimena tik tada, kai jau gali būti vėlu
Vairuotojai jau rikiuojasi prie autoservisų kondicionavimo sistemų papildymui ir remontui, patikino autoservisų tinklo „Melga“ Vilniaus padalinio vadovas Almantas Padvariškis. Pašnekovas sakė, kad kaip ir kiekvienais metais, vairuotojai šia sistema susirūpina tik tada, kai sulaukia karščių.
Vilniuje ir Panevėžyje veikiančios kondicionavimo sistemų pildymo ir remonto įmonės „Acon1“ direktorius Ernestas Gabriūnas portalui lrytas.lt taip pat kalbėjo, kad užsukančių vairuotojų jau yra. Tačiau didesnis srautas įmonę pasiekia ypač karštomis dienomis – vairuotojai tik tada supranta, kad taip vairuoti nebegali. Yra tokių, kurie kiekvienais metais atvažiuoja pasitikrinti, nors ir viskas veikia, teigė „Acon1“ vadovas.
Tačiau prieš sezoną apsilanko vos 5 proc. nuo viso srauto. Kaip sakė pašnekovas, įmonė aktyvesnį darbą su kondicionavimo sistemomis pradeda jau balandį.
Vis tik E.Gabriūnas pasakojo, kad tiems keliems procentams vairuotojų šiais metais nuskilo. Pasak pašnekovo, pavasarį klientams jie siūlė ženkliai mažesnes paslaugų kainas. Jei šį balandį vairuotojas vidutiniškai tokiai paslaugai ir šaltnešiui būtų išleidęs apie 28 eurus, kaip ir 2021 m. vasarą, tai šią vasarą vidurkis bus 40 eurų.
„Palyginus su praėjusiais metais, freono kaina pakilo gal 50 proc., tad kainos nebegali laikytis tokios, o dar patalpų nuoma išaugo dvigubai, yra ir kiti dalykai. Tenka kelti kainas“, – patikino jis. Čia už 100 gramų reagento „R123a“ vairuotojas sumoka 5 eurus, o už „R1234yf“ – 15 eurų.
Visgi „Melgos“ atstovas portalui lrytas.lt sakė, kad tiek freono senesniems, tiek naujesniems automobiliams nuo 2016 m. kaina nuo praėjusių metų nepakito: atitinkamai siekia 7 eurus už 100 gramų ir 15 eurų. Kaip teigė A.Padvariškis, iš tiekėjų šaltnešio reagentus gauna dar prieš sezoną, bet klientui šių reagentų kaina vienoda tiek žiemą, tiek vasarą.
Tačiau šiemet dešimčia eurų pakilo pačios sistemos užpildymo paslauga.
Tuo metu servisų tinklo „Toptis“ vadovas Artūras Mačiūnas, nors ir vilniečius jau pasiekė birželio karščio banga, sako kol kas klientų staigaus suaktyvėjimo nematantis – darbas vyksta įprastais tempais. Čia vairuotojams siūlo paslaugas už bene tą pačią kainą – 20 eurų už darbą, o papildomai už 100 gramų populiariausio šaltnešio čia teks atsidėti po 5 eurus.
Tiesa, už patį darbą skirtingos įmonės prašo skirtingų sumų. Vieniems darbas reiškia tik paslaugą, kai sistema užpildoma šaltnešiu, kitiems – ir sandarumo, ir užpildymo paslaugą. Tad reikėtų atkreipti dėmesį, kas įeina į darbų kainą, kad netektų mokėti po kelis kartus.
Remontai gali pareikalauti ne tik pinigų, bet ir kantrybės
„Suma, kurią žmogus paliks servise, priklauso individualiai nuo kiekvieno automobilio, nes užpildymui reikia skirtingų kiekių, skirtingai atliekamos patikros. Dažnai kondicionavimo sistemos neveikia ir nešaldo ne dėl to, kad jos būna visiškai tuščios, tiesiog nepakanka likučio sistemoje ir našumas mažas.
Kadangi sistemos našumas priklauso nuo freono kiekio sistemoje ir aplinkos temperatūros, kuo aukštesnė lauko temperatūra ir mažesnis freono kiekis sistemoje, kondicionierius dirba nebe taip našiai “, – aiškino E.Gabriūnas.
Vairuotojai internete lengvai gali rasti ir sąrašą, kuriame susiradę savo automobilio markę, modelį ir pagaminimo metus gali pamatyti, kokio šaltnešio ir kiek jo reikia konkrečiai kondicionavimo sistemai.
Pavyzdžiui, 2008 m. gaminimo automobiliui „Toyota Corolla“ reikėtų „R134a“ 440 gramų freono. Jei vidutiniškai 100 gramų tokio šaldiklio kaina yra 5 eurai, tai vien už šią žaliavą klientas sumokėtų apie 23 eurus.
Štai automobiliui „Volkswagen Passat B8“ 2016 m. jau reikia brangesnio ir atitinkamai ekologiškesnio šaltnešio pavadinimu „R1234yf“, o tokiam modeliui reikia 460 gramų šaldiklio. Vadinasi, vien toks kiekis kainuotų bent 68 eurus.
Visi nori, kad automobilio kondicionavimo sistema veiktų. Visgi, E.Gabriūno skaičiavimais, mažiau nei pusei atvykstančių klientų užtenka sistemą užpildyti šaltnešiu – dažniausiai reikia ir remonto paslaugų.
Paklaustas, ar pasitaiko vairuotojų, kurie metai iš metų visiškai nesirūpina šia sistema, jis patvirtino, kad nors ir keista, tokių žmonių vis dar atsiranda.
„Šiais metais jau pasitaikė ne vienas. Sako: nesipildžiau, turiu tą pačią mašiną 2–3 metus, sistema kaip neveikė, taip ir neveikia. Praeitais metais, kai du mėnesius buvo didžiausi karščiai, nesipildė, bet dabar jau atvažiuoja pavasarį pasipildyt, kai dar nėra karščių“, – pasakojo įmonės vadovas.
Visgi toks elgesys gali gerokai atsirūgti – jei sistema ilgą laiką buvo kiaura ir neįsijungdavo, tai tikėtina, kad taip ir liks. Bus užrūdijęs kompresoriaus guolis, tad keiti arba guolį, arba patį kompresorių. „Sistemai tuščiai būti irgi blogai, nes renkasi drėgmė, vyksta korozija, o sistema pradeda pūti iš vidaus. Atsiranda nesandarumas, šiukšlės, todėl sistema veikia prastai ar išvis nebeveikia“, – teigė E.Gabriūnas.
Kalbintas „Melgos“ Vilniaus padalinio atstovas taip pat antrino, kad kondicionavimo sistema privalu rūpintis ne tik šiltuoju sezonu, bet ir šaltuoju. Kaip aiškino pašnekovas, gedimai priklauso nuo to, kaip ir kiek dažnai vairuotojas ją remontuoja.
Vis tik dažniausi gedimai pasitaikantys praktikoje būtų priekinio kondicionavimo sistemos radiatoriaus ir aplink esančių detalių oksidacija, sistemos nesandarumai bei to paties aušinimo radiatorių, vamzdelių gedimai. Rečiau pasitaikantis, tačiau gerokai piniginę pakratantis gedimas susijęs su kondicionieriaus siurbliu. Mat sunku patikrinti šio prietaiso veikimą – net jei ir yra sutvarkyti nesandarumai, šaldančiojo reagento gali nebelikti dėl netinkamai veikiančios būtent šios sistemos dalies.
„Rekomenduojame pasidaryti salono dezinfekciją, nes, sistemai dirbant, kaupiasi grybeliai ir bakterijos, todėl atsiranda nemalonus kvapas automobilio viduje“, – pasakojo pašnekovas. „Melgos“ atstovas atkreipė dėmesį, kad šioje situacijoje būtina keisti ir salono filtrą, kurio kaina priklauso nuo automobilio. Gali tekti išleisti nuo 10 iki 50–60 eurų.
„Per daug darbo metų esu pastebėjęs, kad vasarą lengviau rasti kondicionieriaus detales, nes parduotuvės ir autodetalių tiekėjai tam ruošiasi“, – atkreipė dėmesį A.Padvariškis.
Mobilūs kioskai ir palapinės jau prilygsta autoservisams?
Dalis žmonių mano, kad sutaupys laiko ir pinigų, todėl vietoje specializuotų servisų užsuka į vasarą įsikuriančius kioskus. A.Padvariškio vertinimu, taip vairuotojai padaro didelę klaidą, nes neilgai trukus tenka mokėti už tą pačia paslaugą – dėl nekokybiškai atliktų darbų šių dujų sistemoje kaipmat nebelieka.
Didesnių prekybos centrų aikštelėse išdygusios kondicionierių pildymo būdelės vairuotojams siūlo pačias įvairiausias kainas. Skelbiu.lt portale bent kelios dešimtys skelbimų, kuriuose nurodoma, kad greitai ir nebrangiai užpildomos kondicionavimo sistemos. Dar geriau – didžioji dalis atvyksta vairuotojui patogiu laiku į nurodytą vietą.
Viename skelbime rašoma, kad įvairiuose Vilniaus rajonuose, tokiuose kaip Pašilaičiai, Viršuliškės, Šeškinė, Pilaitė ar Naujamiestis, mobilioje kondicionavimo sistemų užpildymo vietoje pati paslauga kainuos 20 eurų, papildomai teks susimokėti ir už sunaudotą šaltnešio kiekį.
Atidžiau panaršius skelbimus, vadinamojo freono senesnių automobilių sistemai galima rasti ir už 4, ir už 7 eurus. Taip pat keliais eurais skiriasi sandarumo patikra – jos kaina nuo 20 iki 30 eurų.
Pagal Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą, šaltnešiu užpildyti kondicionavimo sistemą nuotėkiu draudžiama, kol nėra atliktas remontas. Tai reiškia, kad prieš sistemą užpildant šaltnešiu, ji turi būti sandari. Remonto darbus atliekančios įmonės sandarumo patikros darbams privalo suteikti trijų mėnesių garantiją darbams.
Tai reiškia, kad tiek laiko įmonė užtikrina, kad sistema funkcionuos tinkamai ir atvėsins karštą dieną.
Pasirodo, yra ir niuansų. Naujesniems automobiliams normalu per pirmus metus savaime prarasti 5 proc. freono, o kuo toliau, tuo tas kiekis didėja. Įtakos turi tiek pats klimatas, tiek kiekvieno automobilio kondicionavimo ypatybės. Tačiau sistemos specialistų kiauromis laikomos tada, kai neatlaiko 3 mėnesių.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) Automobilių transporto inžinerijos katedros vedėjas Petras Kaikaris šioje situacijoje automobilį palygino su šaldytuvu. Jis paragino pagalvoti, kad šaldytuvo dalys sujungtos ne guminėmis, o metalinėmis dalimis, kad ten esančios medžiagos neprasiskverbtų laukan.
Tačiau automobilyje tokios pat sistemos pritaikyti nepavyksta, todėl dalys sujungiamos guminėmis. Kadangi guma dyla, laikui bėgant šaltnešis pradeda skverbtis pro plyšelius ir taip natūraliai kondicionavimo sistemoje po truputį gali sumažėti paties šaltnešio kiekis.
Specialistų aiškinimu, kai nesimato, kur sistemoje yra nesandarumas, sistema užpildoma ultravioletiniais dažais. Po kiek laiko ji tikrinama su ultravioletinių spindulių lempa ir nustatoma nuotėkio vieta. Tuomet šaltnešis iš sistemos ištraukiamas, vieta užsandarinama ir vėl šaldikliu užpildomas kondicionierius.
P.Kaikaris į mobilius punktus važiuoti patartų tada, kai kondicionavimo sistema šaldo normaliai, ją reikia tik pasipildyti, o klientas reikalauja patogumo. Visgi paklaustas, ar ten išties gali būti slypinčių rizikų, specialistas atsakė, kad nebūtinai.
Mat kiekviena įmonė, dirbanti su kondicionavimo sistemomis turi turėti specialų pažymėjimą, numatytą įstatymuose. Tai reiškia, kad žmonės turi būti apmokyti ir turėti pažymėjimus bei atitinkamą įrangą. Jei ten dirbantys žmonės yra specialistai, tai paslaugas taip pat suteiks kokybiškai.
