Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkė Kristina Serdiukienė pažymėjo, kad didžioji dalis žmonių į teismą kreipiasi dėl naudotų transporto priemonių, rečiau – dėl naujų. Pastebima tendencija, jog tokio pobūdžio bylų skaičius teismuose didėja, pavyzdžiui, 2019 m. gauta – 142 bylos, o 2021 m. net 218 bylų.
„Į teismą kreipiamasi dėl įvairaus pobūdžio ginčų, susijusių su naudotų ir naujų transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo teisėtumu, tokių sutarčių nutraukimo, restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė K.Serdiukienė.
Asmenys kreipiasi dėl transporto priemonės trūkumų, taip pat ir dėl eismo įvykių metu padarytos žalos atlyginimo, dėl transporto priemonei gamtos jėga (audra ir kitos stichinės nelaimės) padarytos žalos atlyginimo, taip pat dėl automobiliui atliktų nekokybiškų remonto darbų, pardavėjo pateiktos klaidingos informacijos apie ridą ir netinkamos kokybės.
Iš pirmosios instancijos teismo sprendimų dėl motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo statistinių duomenų analizės matyti, jog didžioji dalis ieškinių tokio pobūdžio bylose yra patenkinti visiškai ar iš dalies, tačiau pasitaiko atvejų, kai ieškiniai yra atmetami kaip nepagrįsti.
Automobiliai yra perkami už skirtingas sumas. Ginčo bylose jų kainos svyruoja nuo 3500 eurų iki 9000 eurų, tačiau yra bylų, kuriose įsigytas automobilis buvo perkamas ir už didesnę sumą.
Neįvertina, ką perka
Lietuvos teisininkų draugijos vicepirmininkas dr. Arnas Paliukėnas minėjo, kad žmonės daugiausia kreipiasi dėl naudotų automobilių. Naujų automobilių bylas kaip advokatas jis irgi gauna, tačiau tai nutinka dėl to, kad žmonės neįvertina, ką perka.
„Tuo metu akys blizga ir yra emocinis pirkinys. Jie dažnai neišnaudoja galimybės pabandyti automobilį arba neturi pakankamai įgūdžių, siekiant įvertinti, kaip turi veikti variklis, greičių dėžė ar kokie garsai iš minėtų mazgų turėtų sklisti.
Atskirų gamintojų yra vis kitokios ir savarankiškos metodikos, siekiant, kad automobilis būtų labiau ekologiškas, taupytų degalus, todėl tas vairavimas tam tikrame automobilių segmente garsų prasme gali pasirodyti ne visada komfortiškas.
Kartais tai bandoma pateikti kaip trūkumą, bet taip nėra, todėl tokia pirkėjo versija nepasitvirtina“, – naujienų portalui lrytas.lt akcentavo A.Paliukėnas.
Jis pastebėjo, kad klientai, kurie susiduria su realiu gamykliniu broku ar gedimais, ir kai atstovybė nesutinka tvarkyti transporto priemonės, pirkėjai turi galimybę kreiptis į teisininkus, siekdami apginti savo teises. Pašnekovas pabrėžė, kad būtina perkant automobilį skaityti sutartį ir visą aprašymą.
Kreipiasi dėl žemesnės klasės automobilių
Dažniausiai vairuotojai kreipiasi į A.Paliukėną įsigiję žemesnės klasės automobilius, iki 30 tūkst. eurų.
„Kartais žmonės atsisako paties įsigijimo. Jie palieka avansą, atstovybė užsako automobilį, nes dabar retai, dėl lustų trūkumų, modelį įsigysi iš karto. Automobilio tenka laukti keletą mėnesių arba daugiau nei metus.
Vėliau pirkėjai pardavėjų prašo nutraukti sutartį ir pageidauja, kad grąžintų avansą dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiui, karo Ukrainoje. Teisininko nuomone, pirkėjas negali vien dėl tokios priežasties nutraukti automobilio pirkimo sutartį“, – naujienų portalui lrytas.lt dėstė A.Paliukėnas.
Apie naudotus automobilius Lietuvos teisininkų draugijos vicepirmininkas pakomentavo, kad bylinėjimosi išlaidas vairuotojai gali prisiteisti tik besikreipdami į advokatus ar jų padėjėjus.
„Dabar yra tokios kategorijos ginčų gausa, tad sau nišą atrado ir verslo subjektai, bandydami atstovauti klientus, rengiant pretenzijas. Visgi įmonės negali atstovauti teismuose, todėl bylinėjimosi išlaidų tokių verslo subjektų klientai prisiteisti neturi galimybės“, – kalbėjo jis.
Pasak pašnekovo, parduodant dėvėtą automobilį reikėtų nurodyti kuo daugiau žinomų detalių apie tą transporto priemonę, atskleisti, kas yra žinoma. Jei yra kažkokios abejonės, tai reikėtų pasistengti sudaryti sąlygas arba įkalbinti pirkėją, kad iki sandorio viską tikrintų, nes kai paspaudžia rankas ir išsiskirsto, dažnai jau būna per vėlu.
„Dabar ginčų gausa didelė, nes pirkėjas sandorio metu pasako, kad viskas yra gerai, bet po kelių dienų ar mėnesio pardavėjai gauna ieškinį iš teismo, jog jie nuo pirkėjo kažką nuslėpė. Asmuo, nusipirkęs automobilį už keturis ar aštuonis tūkstančius eurų, prašo tiek pat arba dar daugiau už remontą ir jį bando pasidaryti lyg naują. Teismų praktika yra labai nepalanki pardavėjams, todėl bet kokia klaida, neatskleidimas gali būti jiems itin nenaudingas bylinėjantis“, – pridūrė A.Paliukėnas.
Jo nuomone, tokie ginčai vyksta, nes skubama viską padaryti greitai.
Šiais metais pašnekovas turėjo 7 naujas bylas, kurios buvo susijusios su naudotais automobiliais. Aišku, dar yra daug bylų, kurios buvo pradėtos praeitais metais, bet iki šiol nėra pabaigtos.
Dabar pastebi, kad paskutinius trejus metus itin auga bylų skaičius. Anksčiau tokių automobilių, dėl kurių šalys bylinėjasi teismuose, kaina dažniausiai siekė 2–5 tūkst. eurų, o dabar siekia net iki 20–22 tūkst.
Kenčia BMW savininkai
„Autopretenzija“ įmonės steigėjas Ramūnas Mackevičius sakė, kad daugiausia žmonės kreipiasi dėl naudotų automobilių variklio, pavarų dėžės, saugos sistemos, elektronikos. Šiuo metu jie turi net 613 klientų. Jis akcentavo, kad apie 65 proc. jų klientų atgauna pinigus iki teismų.
Dažniausiai nukenčia tie savininkai, kurie įsigyja BMW automobilius. Jų yra net 60 proc. Į 40 proc. statistiką įeina „Volkswagen“, „Audi“, „Peugeot“ „Renault“, „Porsche“, „Jaguar“ automobiliai. Transporto priemonės praeitais metais buvo įsigytos iki 5 tūkst. eurų, o šiais metais – iki 7 tūkst.
Įmonė bylų, susijusių su naujais automobiliais, turi nedaug – į juos kreipėsi vos keturių transporto priemonių savininkai. Pagrindinė problema – elektronika.
„Kai klientas kreipiasi pats, naujų automobilių gamintojai viską daro lėčiau, nei kai kreipiamės mes. Mūsų įmonės atstovai pasako, ką reikia rašyti pardavėjui ir jie tada greitai imasi veiksmų“, – naujienų portalui lrytas.lt paaiškino R.Mackevičius.
„Autopretenzija“ įmonės steigėjas vairuotojams pabrėžė, kad išsirinkus automobilį reikia skambinti pardavėjui ir klausti, kokią pinigų sumą jis planuoja deklaruoti. 80 proc. besikreipiančių klientų susiduria su tuo, kad ne visa pinigų suma įrašyta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje.
„Patinkančio automobilio skelbimą reikėtų atsispausdinti ir duoti jį pasirašyti pardavėjui, kad ten nurodyta informacija yra tikra. Be to, reikėtų pildyti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį tik su lietuviu.
Svarbu įsitikinti asmens, kuriam mokami pinigai, tapatybe. Į automobilio apžiūrą būtų gerai vežti bent du žmones – artimąjį, kuris pasakytų, ką mano apie mašiną ir antrą tą, kuris nusimano automobiliuose ir žino, į ką reikėtų atkreipti dėmesį“, – akcentavo R.Mackevičius.
Jis siūlo transporto priemonę apžiūrėti dienos šviesoje, kad nebūtų dirbtinis apšvietimas, kuris gali nuslėpti dažymo ar kėbulo nesutapimus. Be to, svarbu prieš apžiūrą atvažiuoti 15–20 min. anksčiau, jog nebūtų pašildytas variklis. Apžiūrėjus automobilį, reikėtų jį nuvežti į remonto dirbtuves, kuriomis pasitiki pirkėjas.
