Deja, bet ne visose srityse skaitmenizavimo procesai vyksta taip greitai. Iki šiol 90 proc. reikalingų pasienio dokumentų, kuriuos turi pateikti vilkikų vairuotojai, dėl galiojančios tvarkos ir įstatymų vis dar yra popieriniai. Vien skaitmenizavę šiuos prekių gabenimo ir pasienyje atliekamus procesus Lietuvoje, mes kasmet galėtumėme išsaugoti 3–4 Vingio parko dydžio miškų plotus, sumažintumėme CO2 išmetimą, spūstis ir avarijų skaičių miestuose bei sutaupytumėme milijardus eurų.
Apie skaitmenizavimo procesus logistikoje ir apie tai, kokius žingsnius privalo kartu žengti Lietuvos verslas ir valstybinės institucijos, bus kalbama laidoje „Inovacijų DNR“ šeštadienį, 11. 30 val., per „Lrytas. TV“.
Pagal dabar galiojančią tvarką kiekvienas vilkikas, vežantis krovinius, turi turėti su savimi popierinį CMR važtaraštį, dokumentą, kuris patvirtina krovinio vežimo sutartį. Nors Lietuva jau 2008 m. buvo pasirašiusi konvenciją dėl el. važtaraščio („eCMR“) naudojimo, tačiau, kaip pripažįsta transporto skaitmenizacijos ekspertai, ilgą laiką šioje srityje nieko nevyko.
„Tik 2015–2016 m. verslo iniciatyva reikalai pajudėjo ir pradėti kurti el. važtaraščio prototipai. Per šiuos metus Lietuva kartu su partneriais iš Lenkijos, Latvijos ir Estijos yra sukūrusi ir sėkmingai išbandžiusi „eCMR“ prototipą, kuris yra lygiavertis su Vokietijoje ir Austrijoje kuriamais sprendimais“, – sako INFOBALT išmaniųjų transporto sistemų vadovas Egidijus Skrodenis.
Pasak eksperto, vienas svarbesnių šio prototipo privalumų yra tas, kad jis yra kuriamas verslo atstovų, puikiai suprantančių, kad laiko gaišatis, nepatogūs sprendimai tik trukdo, todėl vartotojo patirtis naudojantis šiuo sprendimu yra viena iš kertinių dalių. Visiems naudotojams (nuo vairuotojo iki muitinės pareigūnų) ši sistema yra maksimaliai lengva ir patogi naudotis.
Pasak Transporto inovacijų asociacijos direktorės Rugilės Andziukevičiūtės-Buzės, Lietuvos logistikos ir transporto įmonės aktyviai diegia skaitmeninius sprendimus savo veikloje, tačiau jos skaitmenizacijos keliu žengia greičiau nei valstybinės institucijos.
„Kalbant apie CMR, tai važtaraščiai yra naudojami kaip verslas-verslui, bet lygiai taip pat šie dokumentai yra teikiami ir valstybinėms institucijoms, turinčioms juos priimti. Verslas yra pasiruošęs keistis reikalingais duomenimis elektroniniu būdu, tačiau kontroliuojančios institucijos vis dar reikalauja popierinių dokumentų kopijų.
Tačiau džiaugiamės, kad Lietuvos susisiekimo ministerija rodo didelį susidomėjimą žengiant sparčiausius žingsnius dėl „eFTI“ įgyvendinimo, kad viskam būtų pasiruošta tinkamai, kai ateis laikas šį reglamentą įgyvendinti praktiškai.“, – sako R. Andziukevičiūtė-Buzė.
Transporto inovacijų asociacijos atliktas tyrimas rodo, kad vienas vairuotojas vidutiniškai vežasi apie 15 CMR dokumentų, o tai sudaro 50 A4 formato lapų, neskaičiuojant kitų inspekcijai pateikti reikalingų dokumentų. Vidutiniškai kas mėnesį iš Lietuvos atvažiuoja ir išvažiuoja apie 50 tūkst. vilkikų. Tai reiškia, kad apie 192 tonų popieriaus kasmet reikia vien šiems dokumentams atspausdinti, o tai yra per 4000 tūkst. nukirstų medžių kasmet.
„El. važtaraščiai ne tik padėtų išsaugoti daug medžių, bet ir leistų sutaupyti laiko, kuris yra reikalingas pervesti popierinį dokumentą iš vienos formos į kitą, jį patikrinti, nuskenuoti, pasirašyti ranka ir t. t. Taip pat galėtumėme sutaupyti nemažai tuščių kilometrų, kuriuos šiuo metu priversti nuvažiuoti vilkikų vairuotojai tam, kad nuvežtų popierinius dokumentus į numatytą vietą. Tai sutaupytų degalų, sumažintų CO2 taršą, spūstis ir eismo įvykių tikimybę keliuose“, – sako R. Andziukevičiūtė-Buzė.
Europos Komisijos skaičiavimais, skaitmenizavus procesus ir pradėjus naudoti elektronines formas, sumažėtų administracinė našta, kuri per 20 metų padėtų transporto ir logistikos dalyviams sutaupyti 27 mlrd. Eur. Pasak ekspertų, skaitmenizacija turėtų vesti prie sistemų optimizavimo ir šioje vietoje reikėtų didesnės ne tik valstybės institucijų ir privačių įmonių sinergijos, bet ir strateginių valstybės sprendimų bei iniciatyvų.
„Verslas deda labai daug pastangų, kad skaitmenizavimo sprendimai, tarp jų ir „eCMR“, judėtų po truputį valstybinime lygmenyje; skatina, padeda, daro tam tikrus konkrečius žingsnius, kad skaitmenizavimo sprendimai būtų greičiau įgyvendinti. Sėkmingai įgyvendinusi juos, Lietuva išloštų kaip valstybė, o mūsų verslas galėtų būti konkurencingesnis“, – sako INFOBALT išmaniųjų transporto sistemų vadovas E. Skrodenis.
Verslo ir valstybės sinergija gali sukurti tokią sistemą, kuri ne tik padėtų optimizuoti ir pagreitinti procesus Lietuvoje, bet ir galėtų būti parduodama kitoms valstybėms taip atnešdama papildomų pajamų į Lietuvos biudžetą.
„Valstybei reikia šnekėtis su verslu ir pritaikyti savo sistemas bei posistemes, priimti duomenis kaip įmanoma paprasčiau ir greičiau“, – sako R. Andziukevičiūtė-Buzė.
Kaip pripažįsta Muitinės praktikų asociacijos valdybos narys Kazimieras Kazėnas, Lietuvoje situacija su muitinės procesų skaitmenizacija verslo sektoriui nėra labai gera ir mes esame stagnacijos lygyje. Iki šiol vairuotojai visus dokumentus turi teikti būtinai ir popierine forma, nors pasaulyje jau yra įvairių pavyzdžių, kaip muitinės sėkmingai bando skaitmenizuoti savo procesus ir artimiausiu metu priiminėti ir dirbti tik su el. duomenimis bei el. dokumentais.
„Lietuvoje aš negirdėjau, kad būtų sukurta bendra atsakingų valstybinių institucijų iniciatyva, bendras tikslas siekiant skaitmenizuoti ir modernizuoti muitinės procesus“, – sako K. Kazėnas.
Tyrimai rodo, kad naudojant skaitmeninius dokumentus ir „eCMR“, procesus galima būtų atlikti tris kartus greičiau, nei naudojant popierinius dokumentus, o tokio dokumento pildymo laikas nuo 20 minučių sutrumpėtų iki 5 minučių. Be to, tai ženkliai sumažintų administracines išlaidas. Nors el. važtaraštis turi daug privalumų, atlikti tyrimai parodė, kad vis dėlto daug įmonių procesų valdymą vykdo rankiniu būdu. Tai patvirtina ir skaitmeninio startuolio „Super CMR“, kurio sukurtas sprendimas padeda greitai, lengvai ir be papildomų didelių investicijų pildyti važtaraščius elektroniniu būdu, vadovas Vytautas Turek.
„Pernai Lenkijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau nei 60 proc. važtaraščių vis dar yra išrašomi rankomis, net nenaudojant elementariausių „Excel“ ar kitų programų. Mūsų sistema padeda tokioms įmonėms pereiti į platformą, kurioje dokumentai gali būti pildomi elektroniniu būdu, o prireikus būti išspausdinti, persiųsti kitoms įmonėms, vairuotojams ar institucijoms“, – sako skaitmeninio startuolio „Super CMR“ vadovas V. Turek.
„Super CMR“ buvo sukurta siekiant taupyti laiką, todėl pasikartojančius dokumentus užtrunka užpildyti vos iki 1 minutės, o išsaugoti ir išsiųsti kopijas galima tiesiai iš sistemos skirtingų šalių tiekėjams.
„Mūsų startuolio tikslas buvo sukurti tokią programą, kuria patogiai naudotis ir tarpusavyje keistis informacija galėtų ne tik logistai ir ekspeditoriai, bet ir sandėlininkai, vairuotojai bei šiuos procesus prižiūrintys vadovai“, – sako V. Turek.
Startuolis aktyviai dirba prie saugaus el. parašo sprendimo ir valstybinių parašų integracijos ir siekia tapti pripažinta „eFTI“ platforma Lietuvoje, Lenkijoje bei kitose ES valstybėse. Be to, startuolis jau kuria „eCMR“ laboratoriją, kurios tikslas – kurti individualius sprendimus įmonėms ir tikrinti galimybę, kaip programa galėtų maksimaliai prisitaikyti prie versle jau egzistuojančių procesų.
Kokių veiksmų turime imtis, kad transporto skaitmenizacija šalyje vyktų greitai ir efektyviai, kodėl didesnė sinergija tarp verslo ir valstybinių institucijų reikalinga jau dabar ir kokie startuoliai padeda spręsti skaitmenizavimo problemas – apie visa tai bus kalbama naujausiose laidose „Inovacijų DNR“, kurios yra rodomos kiekvieną šeštadienį, 11.30 val., per „Lietuvos ryto“ televiziją.
