Vilnietis Rimvydas prieš mėnesį nutarė parduoti savo 18 metų senumo visureigį „Nissan X-Trail“. Šiuo automobiliu Lietuvoje jis važinėjo 11 metų, dažniausiai – į sodybą.
Į paviršių įvairiose kėbulo vietose lindo rūdys, o vieną sparną buvo galima kone pirštu pradurti. Kondicionierius senokai neveikė, katalizatorius subyrėjo ir jį teko išimti, o retkarčiais imdavo ir dingdavo trauka. Kodėl? Automobilių meistrai atsakymo į šį klausimą taip ir nerado.
Be to, interjeras irgi toli gražu nebuvo patrauklus – sėdynės purvinos, daiktadėžės laikikliai išlūžę, bagažinės užuolaidos tvirtinimo ausis nulūžusi.
Privalumai – tvarkinga važiuoklė, variklis ir techninė apžiūra iki 2023 metų rudens. Tarp kitko, ji pereita sąžiningai, iš antro karto.
Kokia galėtų būti tokio automobilio rinkos vertė?
„Užmečiau akį į automobilių pardavimo skelbimų portalą. Kainos – nuo 500 iki 3000 eurų. Iš pirmo žvilgsnio pasirinkimas didelis, skelbimai apie parduodamus 2004-ųjų „Nissan X-Trail“ netelpa į du skelbimų portalo puslapius, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo vilnietis Rimvydas. – Netikėjau, kad pavyks greitai parduoti tokios būklės automobilį, bet vis tiek nurodžiau, mano nuomone, didelę, 2000 eurų kainą“.
Rimvydas svarstė, kad jeigu per mėnesį neatsiras pirkėjas, seną visureigį išmainys į elektrinį paspirtuką.
Tačiau, pasirodo, jis buvo per daug blogos nuomonės apie savo automobilį – vos tik patalpinus skelbimą pasipylė skambučiai. Beveik visi skambinantieji – ukrainiečiai. Ir visi kaip vienas kalbėjo tą patį – mašina važiuos į frontą, reikia padėti Ukrainos kariams, kiek nuleisi kainą?
„Skambinantieji užduodavo du klausimus: ar variklis tvarkingas, ar automobilis varomas keturiais ratais? Visa kita – niekai. Aš porai skambinusiųjų bandžiau sakyti, jog kartais dingsta trauka, nes man būtų nesmagu, jei fronte bėgant nuo rusų tanko automobilis sustotų, bet ukrainiečiams šis gedimas neatrodė reikšmingas“, – pasakojo Rimvydas.
Jis automobilį buvo palikęs vienoje Vilniaus aikštelėje ir visiems skambinusiems pasakydavo jos adresą, jei kas sumanytų apžiūrėti. Jei kam patiks, tegu skambina dar kartą ir tada derasi dėl kainos.
Iš visų skambinusiųjų vienas ukrainietis buvo ypač atkaklus. Galų gale, Rimvydas neapsikentęs su juo sulygo 1700 eurų kainą, nors pirkėjas mašinos nuotraukas buvo matęs tik skelbimų portale.
Po kelių valandų į sutartą vietą ukrainietis autovežiu atvažiavo iš Tauragės, kur irgi ieškojo mašinų.
Prie mašinos sutartu laiku atvykęs Rimvydas nustebo išvydęs dar vieną pirkėją. Irgi ukrainietį. Jis pareiškė čia laukiantis jau kelias valandas, nes jam mašina patiko. Bet kodėl jis antrąkart neperskambino Rimvydui, taip ir liko neaišku. Atvykėlis iš Tauragės suirzo, nes jam irgi reikėjo šito visureigio.
Prasidėjo žodžių mūšis. Tarpusavyje ukrainietiškai pradėjo aiškintis, kas turi pirmumo teisę įsigyti automobilį, kas pirmesnis paskambino Rimvydui ir kada iš jo gavo žinutę su adresu, kur stovi automobilis.
„Jaučiausi kvailai. Įtampa augo, atmosfera kaito, esą buvau kaltas, kad kažką apgavau.
Tačiau buvo keista, kodėl žmonės, telefonu įrodinėję, kad dirba Ukrainos karių labui, staiga pradėjo peštis, kas į frontą nugabens automobilį?
Koks skirtumas, kas nugabens, jeigu visa tai dėl Ukrainos, – dėstė Rimvydas. – Anksčiau prekeiviai pasakodavo, kad iš Vokietijos atgabenta mašina tik savaitgaliais pensininkas važinėjo į bažnyčią, o dabar visi automobiliai vežami į Ukrainos frontą. Tik kainą kuo greičiau nuleisk. Labai panašios sąsajos.“
Kol ukrainiečiai nepradėjo muštis, įsikišo Rimvydas, pripažino, jog įvyko nesusikalbėjimas, prisiėmė kaltę ir pasakė, jog būtų sąžininga automobilį parduoti tam pirkėjui, su kuriuo telefonu suderėjo kainą.
Atvykėlis iš Tauragės sėdo prie „Nissan X-Trail“ vairo, keliuku pralėkė į vieną pusę, į kitą ir pareiškė „perku“.
Net ir atsisėdus į mikroautobusą pildyti pardavimo dokumentų, kitas ukrainietis nenurimo – jis priėjęs atplėšė mikroautobuso duris ir atkišo ranką su dviem degtukais. „Pasiaiškinkime ukrainietiškai, traukime degtukus. Kas ištrauks ilgesnį, tas ir įsigys automobilį“, – pasiūlė nuskriaustasis prekeivis.
Šitas triukas neišdegė ir Rimvydas „Nissan X-Trail“ pardavė iš Tauragės atvykusiam ukrainiečiui.
Ir tikrai netikėjo, kad jo automobilis yra skirtas frontui. „Elementarūs automobilių perpardavinėtojai, tik šįkart dangstosi kilnia misija“, – įvertino Rimvydas.
Dabar perka sau
Kauno automobilių turguje apie 80 proc. pirkėjų yra Ukrainos gyventojai. Turgaus direktorius Valentinas Naujanis teigė, kad dar neteko susidurti, jog ukrainiečiai peštųsi dėl automobilio.
„Per pirmąją pirkimo bangą ukrainiečiai pirkdavo džipus karui, kad galėtų nupjauti viršų ar kažką nuimti. Dabar Ukrainoje sumažino muitus ir prasidėjo antra pirkimo banga, todėl ukrainiečiai pradėjo labiau žiūrėti į kokybę, koks yra dažų storis. Jie dabar dažnai renkasi „Volkswagen Touran“ automobilius ir skiria jiems apie 3–4 tūkst. eurų“ – pažymėjo V.Naujanis.
Anot pašnekovo, jei „Nissan X-Trail“ automobilis būtų perkamas karui, antras pirkėjas nesidomėtų tuo automobiliu: „Pastebėjau, kad kai ukrainiečiai perka automobilį karui, tai jie ramesni, tylesni ir daro viską, kaip priklauso. Jie nelabai „žaidžia karu“.
V.Naujanio nuomone, normalu, kad kaina buvo sumažinta 300 eurų, nes, pavyzdžiui, turguje visada pirkėjai derasi dėl kainos: „Nelabai, kas parduoda už tą kainą, kuri būna parašyta. Visada dar paliekama vietos deryboms“.
Šiuo metu turguje džipų nėra, bet nelabai kas jų ir ieško.
V.Naujanis akcentavo, kad iki karo atvažiuodavo ukrainiečių perpardavinėtojai, tačiau dabar atvyksta šeimos, moterys, senyvo amžiaus žmonės.
Jei perkamas „Volkswagen Touran“ automobilis, Kauno turgaus vadovui sudėtinga įsivaizduoti, kad jis bus naudojamas karo reikmėms.
„Perpardavinėtojai iš Lietuvos nelabai ką turi veikti turguje, nes pas mus jaučiamas automobilių trūkumas. O perpardavinėtojų iš Ukrainos net nepastebiu“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo pašnekovas.
„Autoplius“ vadovas Artūras Mizeras tvirtino, kad balandžio pradžioje išaugo ukrainiečių susidomėjimas automobiliais dėl panaikintų įvežimo muitų.
Jis akcentavo, kad yra tokių asmenų, kurie nuo pirmų karo dienų naudojasi situacija ir bando tik pasipelnyti.
„Automobilių pardavimo greitis yra išaugęs. Ukrainiečiai dažniau domisi pigesnėmis transporto priemonėmis, kurių kaina siekia apie 3–4 tūkst. eurų, o lietuviai – 7–8 tūkst. eurų. Ukrainiečių susidomėjimas mašinomis nelabai kuo skiriasi nuo mūsų – populiariausi vokiški modeliai, pavyzdžiui, BMW, „Volskwagen“, „Audi“, – pridūrė A.Mizeras.
