„Techninių problemų neturime, trikdžių kol kas nematome, užklausų ir domėjimosi yra nemažas kiekis, nėra priežasties, dėl kurios reikėtų nestartuoti“, – BNS sakė viešosios įstaigos „Vandens kelias“ vadovas Nerijus Šilagalis, komentuodamas būsimas „Raketos“ keliones tarp Kauno ir Nidos.
Laivas sezoną planuoja pradėti birželio 2-ąją: ketvirtadieniais ir penktadieniais jis išplauks iš Kauno ir grįš atgal, o išplaukęs šeštadienį į Kauną grįš sekmadienį.
Anot N.Šilagalio, svarstoma, kad dar vienas greitaeigis laivas galėtų kursuoti tarp Klaipėdos ir Nidos, tačiau sprendimas kol kas nepriimtas – tai priklausys nuo kruiziniais laivais į uostamiestį atvykstančių turistų skaičiaus.
„Stebime situaciją, pagrindinis dalykas, prie kurio mes bandome derintis – į Klaipėdą atplaukiantys kruiziniai laivai, keleivių srautai. Šiek tiek neramina informacija viešojoje erdvėje apie tai, kad daug keliautojų iš tolimojo užsienio, jeigu jų srautas bus mažesnis, tai gali būti, kad šią idėją teks atidėti, nes mūsų laivo paleidimo tuo maršrutu kaštai yra nemaži, norisi, kad jis būtų užpildytas“, – teigė N.Šilagalis.
Klaipėdoje šiemet žada apsilankyti rekordinis skaičius – 80 kruizų laivų, laukiama per 85 tūkst. keleivių.
Klaipėdos uosto direkcija skelbė, jog iki 20 proc. laivų gali būti atšaukti dėl geopolitinės situacijos regione.
Pasak „Raketos“ valdytojo, karas Ukrainoje šiemet yra pagrindinis rizikos veiksnys – dėl jo žmonės gali būti linkę mažiau pramogauti ir keliauti.
„Jeigu pernai ir užpernai didžioji baimė buvo koronavirusas, tai šiemet šiek tiek nerimo kelia karinis konfliktas, bendra saugumo situacija. Kai vyksta tokie konfliktai, žmonės apskirtai mažiau keliauja ir pramogauja. Tik taip spėjame, analizės nedarėme“, – kalbėjo N.Šilagalis.
Anot jo, praėjusią vasarą tarp Kauno ir Nidos „Raketa“ pervežė apie 5 tūkst. keleivių.
Siekiant pagerinti sąlygas upinei laivybai Nemune praėjusių metų pavasarį Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) pradėjo įrengti upės vagą reguliuojančias bunas – 225 kilometrų ruože tarp Kauno ir Kuršių marių iki 2023 metų planuojama pastatyti arba suremontuoti 500 šių hidrotechnikos statinių.
Darbai, pasak N.Šilagalio, „Raketos“ kelionėms pernai netrukdė, tikimasi, kad ir šiemet tai nesudarys kliūčių.
„Pernai kliūčių nebuvo, upėje vietos užteko visiems, šiemet dar nesidomėjau, kas kelyje per žiemą pasikeitė“, – sakė jis.
Direkcija pranešė, kad bunų Nemune vietos, laivakeliai, jų gylis, uostai, prieplaukos, kuro pasipildymo vietos, tiltai – bus pažymėti navigacijos elektroniniame žemėlapyje, kuris pritaikytas naudoti telefone ar planšetiniame kompiuteryje.
„Atveriame naujus kelius ir galimybes, kad vandens transportą naudotų ne tik patyrę laivybos entuziastai, bet visi besidominantys, norintys išbandyti, norintys atrasti naujus kelius“, – direkcijos pranešime sakė jos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Direkcijos teigimu, Lietuvoje valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių bendras ilgis yra 877 kilometrai, iš jų 450 šiemet bus naudojami.
Rekonstruotas laivas „Raketa“ po beveik trijų dešimtmečių pertraukos į vandenį Kaune buvo nuleistas 2019-aisiais, tačiau užtrukus procedūroms reisus į pajūrį atnaujino 2020-ųjų birželį – tuomet dėl itin žemo vandens lygio Nemune kelionės kelias savaites nevyko.
Sovietmečiu Lietuvoje buvo apie dešimt greitaeigių katerių „Raketa“.
Daugiausia jų plaukdavo iš Kauno į pajūrį. Reguliari jų navigacija nutrūko 1995 metais.
