Tokią nutartį balandžio 4 dieną priėmė Vilniaus apygardos teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones.
Kaip BNS teigė Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė, kitu atveju būtų apsunkintos bendrovės grąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį galimybės.
„Ieškovas („Eurovia Lietuva“ – BNS) būtų netekęs galimybių dalyvauti iki tokio sprendimo priėmimo vykusiuose viešuosiuose pirkimuose. Taip pat teismo nuomone, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kilsiančios pasekmės savo esme bus mažesnės nei tos, kurios galėtų kilti jų netaikant“, – BNS komentavo teismo atstovė.
Ginčas tarp direkcijos ir kelininkų kilo dėl 2020 metų balandį pasirašytos 4,4 mln. eurų (be PVM) sutarties, pagal kurią „Eurovia Lietuva“ turėjo rekonstruoti Klaipėdos priemiestyje, šalia Klipščių kaimo, esančią įvažiavimo į Klaipėdos–Palangos kelią sankryžą bei aplinkines gatves.
Pasak „Eurovia Lietuvos“, Kelių direkcija savo pretenzijas grindžia tuo, kad panaudotas netinkamos sudėties asfaltas bei neatlikti privalomi triukšmo matavimo tyrimai. Bendrovės teigimu, LAKD jau priskaičiavo apie 316 tūkst. eurų delspinigių ir nesulaukusi teismo sprendimo pranešė, kad vienašališkai nutrauks rangos sutartį nuo balandžio 7 dienos.
„Eurovia Lietuva“ laikosi nuostatos, kad visi sutartyje numatyti darbai buvo atlikti laiku ir tinkamai.
„Statybos darbai kelio ruože baigti jau prieš metus, objektas eksploatuojamas be jokių apribojimų, jame veikia mūsų įrengti šviesoforai ir apšvietimas, o statybos techninis prižiūrėtojas ir vienas užsakovų – Klaipėdos miesto savivaldybė neturi jokių pretenzijų“, – komentare BNS teigė bendrovės generalinis direktorius Stanislavas Kablys.
Tuo metu Kelių direkcija BNS nurodė, kad darbų priėmimo metu paaiškėjo, jos jie yra su defektais, kuriuos rangovas nepagrįstai atsisako šalinti.
„Direkcija rangovo („Eurovia Lietuvos“ – BNS) prašė ištaisyti kokybės neatitikimus, tai yra, suteikti paslaugas kokybiškai ir, kaip numatyta sutartyje, priskaičiavo delspinigius už netinkamai suteiktas paslaugas. Vietoj to rangovas vienašališkai pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą ir atsisakė šalinti defektus“ , – BNS aiškino LAKD atstovė Aušra Ramoškaitė.
Kelių direkcijos atstovė sako, jog apie Vilniaus apygardos teismo balandžio 4 dieną priimtą nutartį LAKD nebuvo informuota, todėl negali pasakyti, ar ją skųs.
A. Ramoškaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymą sutartis gali būti nutraukta, o tiekėjas įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą ir vykstant teisminiam ginčui.
Pasak S. Kablio, darbas su Kelių direkcija jau daug metų grindžiamas ne partneryste, o vienos pusės dominavimu: neatsižvelgiama į argumentus, o visi ginčai dėl sutarčių vykdymo sprendžiami teismuose.
„LAKD praktikos ydingumą rodo faktas, jog 90 proc. bylų bendrovė prieš Kelių direkciją laimi“, – sakė „Eurovia Lietuvos“ vadovas.
Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
