„Renault“ skaičiuoja, kiek kainuos pasitraukimas iš Rusijos: „Lada“ kitą mėnesį išeina atostogų

Likus kelioms valandoms iki oficialaus Vladimiro Putino karo su Ukraina mėnesio, Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ pareiškė sustabdanti gamybą savo Maskvos gamykloje ir davė suprasti, kad svarstys galimybę pasitraukti iš antros pagal dydį rinkos.

Vėliau paskelbtame pareiškime bendrovės 17 narių valdyba, vadovaujama pirmininko Jean-Dominique Senard, pasiūlė „Renault“ nutraukti ryšius su „AvtoVaz“, savo valdomu filialu, kuris gamina automobilius „Lada“. Galimas 68 proc. akcijų perleidimas leistų Rusijos valstybiniam konglomeratui „Rostec“ tapti vieninteliu bendrovės savininku.

„Renault“ grupė, atsižvelgdama į dabartinę aplinką ir atsakingai elgdamasi su 45 tūkst. darbuotojų Rusijoje, vertina turimas „AvtoVaz“ akcijų paketo galimybes“, – teigiama pranešime.

Pasitraukimas Prancūzijos bendrovei kainuotų labai brangiai, nes didelę dalį savo augimo ji grindė dominuojančia padėtimi rinkoje, kurioje beveik kas trečias naujas automobilis turi „Renault“ arba „Lada“ ženklelį ant variklio dangčio.

Praėjusiais metais Rusijoje parduota 18 proc. visų grupės automobilių, daugiau kaip 482 tūkst. automobilių, iš kurių du populiariausi šalyje – „Lada Vesta“ ir „Lada Granta“.

Šis žingsnis buvo žengtas po to, kai Ukrainos vyriausybė nukreipė savo žvilgsnį į Prancūzijos automobilių gamintoją nuo kitų didelių tarptautinių bendrovių, pavyzdžiui, „Nestle“, kuri trečiadienį įsipareigojo apriboti pardavimus iki būtiniausių prekių ir visą gautą pelną skirti humanitarinėms organizacijoms.

Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba palankiai įvertino staigų „Renault“ nuomonės pasikeitimą ir pavadino tai „atsakingu žingsniu tebesitęsiančios barbariškos Rusijos agresijos prieš Ukrainą fone“.

Socialinėje žiniasklaidoje kilo pyktis po to, kai „Renault“ pirmadienį atnaujino gamybą jai visiškai priklausančioje gamykloje Maskvoje, kurioje surenkami „Kaptur“, „Duster“ ir „Arkana“ modeliai, parduodami su jos ženklu. Pranešama, kad „Renault“ vadovybės atnaujintai gamybai pritarė Prancūzijos vyriausybė, kuri yra didžiausia bendrovės akcininkė, valdanti šiek tiek daugiau nei 15 proc. akcijų.

Grupės valdyba trečiadienį pranešė, kad nedelsiant ir neribotam laikui nutrauks gamybą gamykloje, ir įspėjo, kad dėl to teks sumažinti 2022 m. finansines gaires.

„AvtoVaz“ neatsakė į „Fortune“ prašymus pateikti komentarus.

Atsižvelgdami į kitas iš Rusijos pasitraukusias bendroves, pavyzdžiui, naftos gamintoją BP, analitikai teigė, kad „Renault“ sprendimas patirti nuostolių būtų sunkus, tačiau įmanomas.

„Būtų visiškai teisėta, jei „Renault“ svarstytų galimybę pasitraukti iš „AvtoVAZ“, – „Bloomberg“ sakė „Jefferies“ analitikas Philippe Houchois.

Rusija jau seniai vertinama kaip viena didžiausių besivystančių rinkų, šalia Indijos ir Brazilijos, nes joje gyvena beveik 150 mln. žmonių, automobilių nuosavybė yra nedidelė, o tai suteikia didelį augimo potencialą, be to, didėja disponuojamos pajamos, kurias skatina didelis kiekis žaliavų, tokių kaip nafta, dujos ir pagrindiniai pramoniniai metalai, pavyzdžiui, nikelis.

2012 m. Rusijoje buvo parduota beveik 3 mln. automobilių, todėl buvo prognozuojama, kad Rusija aplenks Vokietiją ir taps didžiausia Europos rinka, o aukščiausios klasės prekės ženklas „Mercedes-Benz“ investavo 250 mln. eurų į naują gamyklą šalyje. Tačiau vėliau, po 2014 m. Rusijos invazijos į Ukrainos Krymo pusiasalį paskelbtų sankcijų, pardavimai smarkiai sumažėjo ir pasiekė 1,4-1,8 mln. automobilių per metus.

Augant Rusijos automobilių rinkai, 2008 m. „Renault“ pasinaudojo proga ir įsigijo 25 proc. automobilių gamintojo „AvtoVaz“ akcijų paketą. Į dukterinę įmonę įnešusi papildomo kapitalo, kad galėtų finansuoti savo daugiamečius restruktūrizavimo planus, praėjusių metų pabaigoje „Renault“ valdė daugiau kaip 67,7 proc. akcijų.

Vakarų sankcijos jau sudavė skaudų smūgį „AvtoVaz“ veiklai. Dėl mažėjančios elektroninių komponentų pasiūlos „Lada“ gamintoja pareiškė, kad trijų savaičių vasaros atostogas perkels į balandžio 4 d., kad „sukauptų reikiamų komponentų atsargų ir užtikrintų stabilesnį darbą“ savo gamyklose Toljatyje ir Iževske.

Buvęs „Renault“ generalinis direktorius Carlosas Ghosnas, kuris dabar slapstosi Libane po to, kai pabėgo nuo kaltinimų Japonijoje, anksčiau šį mėnesį nusišalino nuo „AvtoVaz“ sandorio, kuris buvo pagrindinė jo augimo strategijos dalis, o dabar tapo jo įpėdinio Luca de Meo fiasko.

„Viskas buvo gerai, kai nusprendėme žengti į Rusiją ir sudaryti aljansą su „AvtoVaz“, – sakė C.Ghosnas televizijai „Bloomberg TV“ ir pridūrė, kad „tai buvo labai prasminga“.

Generalinis direktorius, kuris netruko sukritikuoti savo buvusio darbdavio bėdų, taip pat nepraleido progos užsipulti dabartinę „Renault“ vadovybę už tai, kad ji nieko nedaro: „Mane pribloškė faktas, kad jie nieko nesako“.

Trečiadienį „Renault“ J.D.Senard pagaliau pateikė pirmąjį atsakymą, tačiau gegužės 25 d. vyksiančiame metiniame bendrovės susirinkime jam greičiausiai teks susidurti su nepatenkintais akcininkais. Ketvirtadienį automobilių gamintojo akcijos smuko 2 proc.