Sektoriaus atstovai priduria, kad sunkumus jau patiria ir su pervežimo įmonėmis susiję verslai: ekspedijavimo ir sandėliavimo įmonės, muitinės tarpininkai, garanto tiekėjai, servisai, detalių gamintojai, draudikai ir kt.
Lietuvos transporto sektoriaus apyvarta šiandien, palyginti su laikotarpiu iki karo, jau yra smukusi keliomis dešimtimis procentų. Muitinės tarpininkai nukentėjo dar labiau. Kai kurių įmonių veiklos apimtys kovą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, susitraukė net 70 proc.
Apie sudėtingą situaciją kalba ir Transporto inovacijų asociacijos valdybos pirmininkas Jurgis Adomavičius.
Negali išmokėti atlyginimų
„Asociacijos nariai iš ekspedijavimo srities pažymi, kad Vakarų Europos partneriai, gabenantys prekes iš Rytų Azijos sausumos keliais, nutraukia anksčiau užsakytas ekspedijavimo paslaugas dėl tranzito per Rusiją tikimybės. Muitinės duomenimis, Lietuvoje yra registruota 515 muitinės tarpininkų. Didžioji dalis jų dirbo su kaimyninėmis valstybėmis, todėl muitinės tarpininkų veiklos apimtys drastiškai mažėja, net labiau nei vežėjų“, – teigia pašnekovas.
Anot jo, Lietuvoje didelė dalis transporto įmonių krovinius vežė ir Rytų, ir Vakarų kryptimis. Joms sankcijų poveikis bus mažesnis, šios įmonės lengviau persiorientuos į Vakarus. Tačiau nemažai yra ir tokių vežėjų, kurie dirbo tik su Rusijos ir Baltarusijos rinkomis. Dalis jų tikriausiai neišgyvens.
„Šiandien kai kurie vežėjai, dirbę išimtinai Rusijos kryptimi, yra praradę visus užsakymus ir nebeturi jokių pajamų, negali vairuotojams išmokėti darbo užmokesčio“, – sako Transporto inovacijų asociacijos valdybos pirmininkas.
Jis cituoja Statistikos departamento duomenis: tiek 2020 m., tiek 2021 m. eksportas ir importas į Rusiją ir Baltarusiją sudarė penktadalį visų Lietuvos pervežimo paslaugų. Pernai vien eksporto vertė šiomis kryptimis sudarė 259 mln. Eur.
„Tie, kurie dirbo tik su Rusijos rinka, dabar keičia strategijas ir ieško būdų, kaip neprarasti automobilių bei kito turto. O tie, kurie turi Rusijoje registruotus vilkikus ir priekabas, yra priversti stabdyti veiklą, nes keltai nebepriima mašinų su rusiškais numeriais, o užsakymų vietoje sparčiai mažėja“, – niūrų paveikslą piešia J. Adomavičius.
Veža humanitarinę pagalbą
Jis priduria, kad, nepaisant sunkumų, visi Transporto inovacijų asociacijos nariai vežėjai prasidėjus karui savanoriavo, ne kartą savo transportu gabeno humanitarinę pagalbą iki Lenkijos-Ukrainos sienos.
Įmonės taip pat įsipareigojo išsaugoti darbo vietas ukrainiečiams vairuotojams, išvykusiems ginti tėvynės.
„Linavos“ duomenimis, iš Lietuvos išvyko 10 tūkstančių ukrainiečių vairuotojų.
Ieško sprendimų
J. Adomavičius priduria, kad dėl išvykstančių ukrainiečių vairuotojų stygių patirs visa ES vidaus rinka.
„Dėl vairuotojų trūkumo Lietuvoje, Lenkijoje ir kitose šalyse tuoj pradės strigti pervežimai Europos vidaus rinkoje. Situaciją apsunkina ir kylančios degalų kainos. Tačiau, kai lenkų įmonėms ims masiškai trūkti darbo jėgos, lietuviai, kuriems dėl persiorientavimo į Vakarus atlaisvės dalis resursų, galės perimti tuos vidaus pervežimus. Apskritai sektorius keisis, įkainiai veikiausiai didės“, – konstatuoja pašnekovas.
Jis tvirtina, kad Rytų-Vakarų kryptis toliau bus aktuali. Tačiau reikės dairytis multimodalinių sprendimų, kaip aplenkti Rusiją. Faktas, kad sausumos transportas išliks aktualus. Pašnekovas siūlo kolegoms kuo greičiau analizuoti vakarų rinkas, aktyviau dalyvauti krovinių biržose, sektoriaus renginiuose, ieškoti pažangių ekspedijavimo partnerių ir prisijungti prie skaitmeninių platformų, kurios ieško vežėjų.
„Mūsų asociacijos nariai yra nusiteikę ir pasiruošę ieškoti geriausių sprendimų, kaip transformuoti transporto sektorių, prisitaikyti dirbti naujoje realybėje. Skatiname ir visus kitus aktyviai teikti pasiūlymus, ieškoti ir pritaikyti geriausias kitų valstybių praktikas. Aš siūlau sėsti prie stalo su atsakingomis ministerijomis bei įstaigomis ir sukurti bendrą strategiją. Juk kas 10 žmogus Lietuvoje dirba transporto arba su juo susijusiame sektoriuje“, – prisidėti kviečia asociacijos vadovas.
Transporto verslo organizacijos, įskaitant „Linavą“, Transporto inovacijų asociaciją ir TTLA, taip pat užsimena, kad įmonėms dabar labai padėtų, jei būtų padidintos arba apskritai panaikintos kvotos užsienio piliečiams įsidarbinti Lietuvoje tolimųjų reisų vairuotojais. Esą, nuo režimo bėgantys baltarusiai noriai dirba lietuviškose įmonėse ir siekia pasilikti Lietuvoje.
