Veiksmų dar nesiima
„Kai mes kalbame apie keleivių vežėjus, jie yra atsargūs – negali paimti labai staigiai ir, nepasižiūrėjus ilgalaikėje perspektyvoje, pakelti kainų“, – aiškino Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidentas Gintaras Nakutis.
G.Nakutis pabrėžė, jog keleivių pervežimo įmonės šiuo metu atidžiai stebi situaciją: greičiausiai dar įvertins kovą, palauks balandžio ir pastarojo mėnesio viduryje ar pabaigoje jau priims sprendimus.
Tiesa, tarpmiestiniame susisiekime keleivių skaičius yra gerokai sumažėjęs. Pasak LKVA prezidento, keleivių yra apie 60 proc. mažiau nei 2019 metais. Tarpmiestiniai autobusai retai kada būna užpildyti, lrytas.lt portalui teigė G.Nakutis.
„Vos alsuojam. Tikimės, kad tai bus momentinis pokytis, bet jei tęsis toliau, tai turbūt reiks kažką daryti“, – naujienų portalui lrytas.lt dėstė keleivių pervežimo bendrovės „Kautros“ marketingo direktorius Gintautas Pakusas. Prasidėjus naftos kainų augimui, ypač pabrangęs dyzelinas ir yra apie 340 autobusų ir mikroautobusų parko degalų tipas.
Įmonės atstovas pasakojo, kad po pandemijos bangų bendrovė išgyveno sudėtingą laikotarpį, tačiau dabar, Ukrainoje vykstant karui, ne ką lengviau.
„Apie tarpmiestinių bilietų kainas šiai dienai dar nekalbama, bet, tikėtina, kad jos didės. Patvirtinti, kad tikrai brangs, negaliu“, – patikino G.Pakusas. Pašnekovo teigimu, artimiausią mėnesį kelionių bilietų kainos turėtų išlikti tokios pačios.
Vis tik jei per mėnesį ar pusantro naftos kainų augimas nesmuks žemyn arba dar šoks aukštyn – toks sprendimas būtų neišvengiamas.
„Kautra“ vadovas Linas Skardžiukas naujienų agentūrai taip pat akcentavo, kad dabartinė situacija yra grėsminga: „Mes valgome tuos kaštus, veiklą reikia vykdyti.
O paprastai skaičiuodavome taip, kadangi rinkoje svyravimai natūralūs, mes tada ilgalaike prasme žiūrėdavom, kokia reakcija keleivių, ar yra galimybė indeksuoti, ar nėra, pritaikydavom ir taip būdavo. Bet kai viskas vyksta ne kelių procentų ribose, o 50–100 proc., tai be galo sudėtinga.“
Atstovas kalbėjo ir apie tai, jog smarkiai klientams padidinti kelionių kainų įmonei tiesiog neapsimokėtų: pabrangus degalams, lietuviai vis dažniau savo asmeninę transporto priemonę iškeičia į viešąjį transportą.
„Jei turėsime daugiau pajamų, vadinasi, nebus tokio aštraus poreikio stipriai didinti kainų, kaip kyla degalai“, – tuomet pasakojo L. Skardžiukas.
Vežimo paslaugų bendrovės „Ollex“ direktorius Edvinas Radionovas portalui lrytas.lt taip pat patvirtino, jog tokiame versle naftos kainos automatiškai atsiliepia paslaugų, o šiuo atveju, kelionių kainoms. Vis tik įmonės autobusų ir mikroautobusų bei kitokių transporto priemonių parkas – 100 proc. varomas dyzelinu.
E.Radionovas taip pat teigė, kad šiuo metu tarpmiestinių kelionių kainos nepakito, tačiau pokyčių būtų realu tikėtis artimiausiu metu – tai egzistavimo ir išlikimo klausimas.
Tuo tarpu „Lietuvos geležinkeliai“ taip pat svarsto apie kainų pokyčius, tačiau tiksliai nepateikė duomenų, kada galėtų pasikeisti tarpmiestinių kelionių kainos ir kiek jos galėtų kisti. „Šiuo metu analizuojama stipriai išaugusių energetinių išteklių kainų įtaka bendrovės veikloms rezultatams, sprendimai dėl bilietų kainų pokyčių bus priimami netrukus.
Apie pokyčius visuomenė bus išsamiai informuojama juos patvirtinus“, – dėstė „Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos paslaugų atstovė Kotryna Dzikaraitė. Ji patikino, kad kol kas dar per anksti priimti sprendimus.
„LTG Link“ ir toliau tęs taikomą plačią kaininių pasiūlymų, t. y., nuolaidų ir lengvatų, klientams politiką, kuria kviečia naudotis visus keliaujančius traukiniais“, – komentavo LTG Link atstovė.
Blogiausias scenarijus ne toks ir blogas
LKVA prezidentas dėstė, kad jei balandį naftos kainos nenusileistų, tarpmiestinės kelionės galėtų nežymiai pabrangti. Jei degalų, o ypač dyzelino, kainos kiek smuktų, greičiausiai tarpmiestinės kelionės nė kiek nepabrangtų.
Tai reiškia, kad, kaip ir iki šiol, kelionės autobusu ar mikroautobus, pavyzdžiui, iš Vilniaus į Klaipėdą vidutiniškai kainuotų apie 20 eurų, iš Kauno į Vilnių iki dešimties.
Vis tik jis akcentavo, kad jei bilietų kainos ir pakiltų – ryškaus pokyčio dalis keleivių gali ir nepajusti: „Didžioji dalis tarpmiestiniame transporte naudojasi transporto lengvatomis – ar tai būtų pensinio amžiaus žmonės, ar studentai ir visi, kurie turi nuolaidas, tai kainų pakilimas didelės reikšmės nesuvaidins.“
Likusioji keleivių dalis, įprastai susimokanti už pilną tarpmiestinių kelionių kainą, jau skaičiuotų – ar labiau apsimoka keliauti nuosavu transportu, ar viešuoju. Juolab, kelionė nuosavu automobilio šeimai ar bent trims asmenims gali neretai atsieiti pigiau nei tarpmiestinio keleivio bilietas.
„Kautros“ atstovas patikino, kad tarpmiestinių kelionių bilietų kainos tikrai neaugtų kartais: kelionė gali pabrangti ir 40 euro centų, ir 60 euro centų, ir iki euro. Jis pabrėžė, kad kol kas sunku nuspėti, kiek gali brangti tokios kelionės.
Štai „Ollex“ bendrovės vadovas taip pat patvirtino, kad kainos dvigubai tikrai nepakils.
Įmonės taupyti gali, tačiau tam reikia resursų
Kaip teigė „Lietuvos geležinkelių“ atstovė, 56 traukinių parką šiuo metu sudaro 14 elektrinių traukinių. Pastarieji kursuoja Vilnius–Kaunas, Vilnius–Trakai ir Vilnius–Kena atkarpose.
Pastebima, kad pandemija jau ir taip pakeitė šios bendrovės sąnaudas: augo darbo užmokestis, traukinio priežiūros ir paruošimo kaštai, atsirado kitos veiklai vykdyti būtinos išlaidos, susijusios su COVID-19 prevencija, komentavo pašnekovė.
„Ollex“ vadovas taip pat atskleidė, kad nuolat stengiamasi efektyvinti keliones.
Pavyzdžiui, įmonė stengiasi iš anksto nustatyti keleivių srautą ir poreikius: „Mes prašome keleivių nusipirkti bilietus iš anksto, kad mes žinotume, koks keleivių srautas ir kokį transportą siųsti – didelį autobusą ar mažesnį.“
G.Nakutis taip pat pritarė, kad toks taupymo būdas gali pasitarnauti, tačiau praktikoje toli gražu ne visos įmonės tokiu sprendimu gali pasinaudoti: „Jei turi manevrų laisvę, tai taip ir daro.“
Pašnekovas atkreipė dėmesį, jog neretai keleivių pervežimo įmonės turi vienodos talpos autobusus, mikroautobusus ar kitokio tipo transporto priemones, todėl net jei ir norėtų prisiderinti prie keleivių srauto, to padaryti tiesiog negalėtų.
„Iš anksto bilietus keleiviai gali įsigyti, tačiau nežinai, kiek žmonių tavęs lauks stotyje, tai reikia apsidrausti, kad galėtum paimti visus keleivius“, – atkreipė dėmesį G.Nakutis.
Kovo 14 d., pirmadienį, finansų viceministras Gediminas Norkūnas teigė, kad Vyriausybė svarsto sumažinti degalų kainas, atitinkamai sumažinant akcizus. Jo teigimu, benzino litras galėtų atpigti 13 centų, o dyzelinas – 5 centais. Dalis ekonomistų jau pareiškė, kad degalų akcizus reikia ne mažinti, o tik didinti.
Tačiau G.Norkūnas pridūrė, kad jei Europos Sąjunga koreguotų PVM degalams, Lietuva taip pat svarstytų.
