IRU prezidentas Radu Dicescu sako, kad krovinius vežantys vežėjai susiduria su sparčiai augančiomis degalų kainomis, o kai kuriems gresia bankrotai. „Jei kelių transportas nedirbs sėkmingai, jau ir taip sutrūkinėjusios tiekimo grandinės bus dar labiau paveiktos. Daugiausia praras vežėjų klientai, paprasti piliečiai ir verslai, kuriems tai skaudžiai atsilieps, jeigu komercinio kelių transporto kaštų išlaidų spiralė taps nekontroliuojama“, – sako R. Dicescu.
Jam pritaria IRU generalinis sekretorius Umberto de Pretto, kuris pabrėžia, kad beveik viskas, kas yra valgoma, dėvima ar naudojama yra pristatoma per tiekimo grandinę, kurioje svarbią vietą užima sunkvežimiais vežama produkcija.
„Jei kylančios komercinio transporto išlaidos nebus kompensuojamos, apribojant degalų kainas ir sumažinant mokesčius degalams vežėjams, visi globalios ekonomikos sektoriai rizikuoja susidurti su rimtomis infliacijos pasekmėmis. Tad IRU kviečia visų šalių vyriausybes veikti nedelsiant“, – pabrėžia U. De Pretto.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas ragina Lietuvos Vyriausybę įsiklausyti į šiuos įspėjimus bei tvirtina, kad dėl nuolat brangstančių degalų, mūsų vežėjai priversti degalus piltis kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje.
„Taip mūsų šalies biudžetas praranda papildomas pajamas, nukenčia ir mūsų šalies degalinės. Dar pernai gruodį siūlėme premjerei ir finansų ministrei spręsti šį iššūkį pritaikant kitose Vakarų šalyse naudojamą praktiką – grąžinti sunkiasvorių transporto priemonių savininkams dalį sumokėto akcizo už dyzelinį kurą.
Šiemet vasarį šį pasiūlymą dar kartą pakartojome. Tikimės, kad į racionalius pasiūlymus galiausiai bus atsižvelgta, o įvertindama didelę infliaciją, Vyriausybė sumažins ir patį akcizą visiems degalams“, – sako Z. Buivydas.
Dalis Vakarų Europos valstybių užsienio šalių vežėjams, vykdantiems krovinių pervežimus, kurių svoris viršija 7,5 tonų, grąžina dalį sumokėto akcizo dyzelininiam kurui. Pavyzdžiui, Belgija grąžina apie 0,2269 eurus už litrą, Prancūzija – 0,1571 eurą, Ispanija – apie 0,049 eurus, Italija – 0,21418 eurus, Slovėnija – 0,05767 eurus už litrą. Šiuo pavyzdžiu „Linava“ siūlo pasekti ir Lietuvai.
„Priėmus sprendimą sugrąžinti dalį akcizo vežėjams už įsigytus degalus Lietuvoje, mūsų šalis taptų patrauklesnė užsienio šalių vežėjams, būtų daugiau surenkama pajamų už akcizą degalams, daugiau pinigų liktų mūsų šalies ekonomikoje. Tai būtų naudinga ir Lietuvos biudžetui, ir vietiniam verslui, užsiimančiam degalų prekyba“, – sako „Linavos“ viceprezidentas Vytas Bučinskas.
Akcizai užima antrą vietą po PVM Lietuvos biudžeto pajamų struktūroje, todėl, ekonomistų vertinimu, akcizų politikoje reikia vadovautis konkurencingumo principu – jei kitos ES valstybės taiko tam tikras lengvatines verslui praktikas, analogiškai turi elgtis ir Lietuva.
Dar vasarį lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys buvo paskaičiavęs, kad viena pasienio degalinė dėl pigesnių degalų Lenkijoje vidutiniškai praranda apie 15 tūkst. litrų neužpiltų degalų per parą. Vadinasi, Lietuvos biudžetas vien iš vienos pasienio degalinės gali netekti apie 5,6 tūkst. eurų akcizo mokesčių per parą, 3,6 tūkst. PVM eurų per parą. Taigi vienos paros praradimas vien tik iš vienos pasienio degalinės šalies biudžetui – apie 9,2 tūkst. eurų per parą.
Z. Buivydas taip pat priduria, kad Lietuvoje esant paskelbtai nepaprastajai padėčiai, kuri gali užsitęsti pakankamai ilgai, vyriausybė turi imti visų įmanomų priemonių atlaisvinti verslą nuo suvaržymų ir apsunkinimų.
„Būtina grąžinti galimybę mokėti atlyginimą vairuotojams grynaisiais, nes Rytų Europoje, o ir kai kuriose Vakarų Europos šalyse nėra pakankamai išvystytas bankomatų tinklas, o ir patys vairuotojai iš trečiųjų šalių pageidauja atlyginimus gauti grynaisiais, ypač kai Ukrainoje vyksta karas.
Vyriausybė turėtų panaikinti tolimųjų reisų vairuotojų iš trečiųjų šalių kvotų sistemą, kad Lietuvos verslas galėtų įdarbinti naujų žmonių. Privalome galvoti, kaip išsaugoti verslą, jog jis pasikeitus geopolitinei situacijai nesubankrutuotų“, – sako Z. Buivydas.
Pasak jo, paskelbus ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, sankcijos neišvengiamai smogs mūsų šalies ekonomikai, todėl būtina nedelsti ir jau dabar priimti tinkamus sprendimus.
