Jau ne vienerius metus sostinės gyventojai susiduria su problema – prie namo arba nėra vietos automobiliui statyti, arba tokia prabangos prekė ne pagal kišenę. Dauguma vilniečių šį galvos skausmą patiria dėl kelių aplinkybių: augančių daugiabučių statybos mastų, brangstančių automobilių vietų mieste bei gyventojų noro žūtbūt gyventi kuo arčiau miesto centro.
Senamiesčio niekas nepralenkė
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Statybos fakulteto (SF) Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros profesorius ir teismo ekspertas Saulius Raslanas įsitikinęs – kuo arčiau sostinės centro, tuo viskas brangiau, o priežastys yra net kelios.
Tai priklauso nuo būsto klasės, todėl gana aukštą kainą apsprendžia ne tik didelė paklausa, bet ir tai, kad sostinėje brangsta stovėjimo vietos pačiame mieste, kur ir taip nėra didelio pasirinkimo.
„Tuo labiau, kad žmonės nori turėti ir po kelias stovėjimo vietas automobiliams. Nors ne visada pavyksta įsigyti, bet paklausa tikrai auga. Galima galvoti, kad plėtotojai vos ne už dyką jas dalina, tačiau tikrai taip nėra ir jie iš visko uždirba – juk paklausa didžiulė“, – dėstė VILNIUS TECH SF profesorius.
Kadangi rinką reguliuoja paklausa ir pasiūla, paklausos patenkinimo prognozes iškreipia būstų gyventojai, kurie įsigyjant ar nuomojantis būstą nori gauti net kelias stovėjimo vietas automobiliams. Visgi jei kitokių alternatyvų nėra, gyventojai priversti šiuos objektus arba brangiau nupirkti iš kaimynų, arba juos nuomotis.
„Renkantis būstą vieta automobiliui statyti gali tapti vienu iš pagrindinių veiksnių. Sutikite, kad nėra daug žmonių, kurie naudojasi viešuoju transportu“, – pabrėžė prof. S.Raslanas.
Kitas lemiamas aspektas kainoje, anot teismo eksperto, yra tai, kad statybos Vilniuje apribojamos ir vystytojai negali pasiūlyti tiek vietų automobiliams, kiek norėtų. Jis pridūrė ir tai, kad jei aikštelių dar labiau trūktų, gyventojai pradėtų masiškai persikelti į miesto pakraščius ir taip kiltų chaosas.
Vis tik Lietuvos nekilnojamo turto agentūrų asociacijos prezidentas Audrius Gudanavičius aiškino, kad normalu, jog tam tikri sostinės rajonai turi savo kainą. Ji sutampa su paties būsto pardavimo ar nuomos įkainiu.
Natūralu, kad centrinėje miesto dalyje žmonės renkasi brangesnius objektus ir nori patogumo. Tačiau ir miegamuosiuose rajonuose, toliau nuo centro, situacija darosi panaši: nėra kur statyti automobilio, tačiau tokios vietos kaina ženkliai mažesnė nei senamiestyje.
Lietuvos nekilnojamojo turto brokerių asociacijos valdybos narys (LTNTBA) ir NT brokeris Ramūnas Urbonas taip pat pasakojo, kad dėl brangesnio NT segmento, centrinėje miesto dalyje esantys būstai ir jiems priklausančios automobilių stovėjimo vietos yra visiškai užimtos. Tai reiškia, jog ten gyvenantys asmenys neretai disponuoja didesnėmis lėšomis nei kiti gyventojai, todėl įsigyti stovėjimo vietą ar net kelias jiems nėra didelė problema, o neišgalintys tokios prabangos lieka be nieko.
„Vis dėlto net jei būstas ir geras, kartais jį atsisako pirkti, jei nėra stovėjimo vietos automobiliui“, – dėstė R.Urbonas.
Miegamuosiuose rajonuose vietos automobiliams taip pat išgraibstomos.
R.Urbonas pateikė konkretų Perkūnkiemio pavyzdį: tik pastatytame naujame kvartale stovėjimo vietų automobiliams buvo labai daug ir kaina buvo sąlyginai žema. „Tačiau žmonės pagyveno ir situacija pasikeitė: dabar jei kas ir parduoda vietą automobiliui, jas išgraibsto“, –pastebėjimu pasidalijo R.Urbonas.
Jis pridūrė, jog įtakos gali turėti ir tai, kad automobilius draudžiama palikti, tarkime, prie gatvės, todėl gyventojai priversti įsigyti ar išsinuomoti jau gerokai pabrangusią vietą automobiliui.
NT specialistas palygino stovėjimo vietų automobiliams kainas, kurios tiesiogiai priklauso nuo paties būsto kainos. Sostinės centre gyventojai už vietą automobiliui turi pakloti nuo 25 tūkst. eurų iki 50–60 tūkst. ar net iki 100 tūkst. eurų. Tokie įkainiai prilygsta vieno kambario buto kainai, jei šis stovi kiek nuošalesnėje vietoje.
Stengiasi įsigyti visomis išgalėmis
VILNIUS TECH SF profesoriaus teigimu, bendros būsto kainos šiuo metu kyla, nors buvo signalų, kad galėtų stabilizuotis, tačiau kol kas tam priežasčių nesimato.
„Klausimas, kiek pirkėjas jas gali patempti. Priežasčių kainoms kilti daugėja. Plėtotojai kalba, jei būtų padidinta pasiūla, tai jos stabilizuotųsi“, – pasakojo teismo ekspertas. Jis pakartojo, kad nemažai kas priklauso ir nuo statybų ribojimo mieste: įvairios kliūtys apriboja NT vystytojus, o kainos persiduoda nuomininkui arba pirkėjui.
Pasak prof. S.Raslano, šiemet būsto pardavimo kainos padidėjo apie 20 proc., tačiau turint omenyje, kad NT turto rinka yra cikliška, automobilių stovėjimo vietų kainos gali ir mažėti.
„Resident“ vadovas ir NT brokeris Arūnas Ragelis dalijosi kiek kitokiais pastebėjimais apie klientų poreikius.
Stovėjimo vietų kainos, tiesiogiai susijusios su pačių būstų, yra kintančios pagal poreikį. Vis tik gali nutikti ir taip, kad automobilio stovėjimo vietos kaina auga neproporcingai.
„Capital Team“ vadovas bei NT brokeris Mantas Mikočiūnas minėjo, kad vilniečiai, dairydamiesi į objektus, nori būtinai įsigyti stovėjimo vietą automobiliui arba bent jau ją gauti aplink esančiose teritorijose. Dėl to stovėjimo vietų trūksta: žmonės ir taip surenka paskutinius variantus tiek iš vystytojų, tiek iš kaimynų ar kitų parduodančių.
Vis dėlto M.Mikočiūnas atkreipė dėmesį į kitokias situacijas rajonuose. Ten situacija geresnė, tačiau ryškėja kita problema – žmonės nemato prasmės ir naudos pirkti ar nuomotis tokio tipo objektus, kurie sąlyginai yra nepigūs.
Juolab ekspertai atkreipė dėmesį ir į tai, kad kylant būsto kainoms, atitinkamai brangsta ir automobilių stovėjimo vietos. Tai gali reikšti, kad daliai statybos projektų vystytojų taps sunkiau parduoti šią prabangos prekę, o pirkėjams teks pataupyti.
„Pirkėjas sako, kad jam reikia buto, bet vietos automobilio statymui nereikia. Tada kyla klausimas: o ką daryti pardavėjui? Butą galima parduoti, nes tai yra atskiri unikalūs vienetai, bet problema ta, kad niekam tos vietos nereikės ir pardavėjas liks tuščiomis“, – pasakojo „Capital Team“ vadovas.
Randa ir gudrybių
Anot A.Gudanavičiaus, gyventojai stengiasi rasti nemokamų vietų, tad prieš perkant ar nuomojantis būstą įvertina ir šią detalę.
Kaip sakė pašnekovas, Šiaurės miestelis yra pavyzdys, kaip įsigyjant būstą galima sutaupyti: tai vienas rajonų, kur dar galima netoli būsto rasti nemokamą stovėjimo vietą.
Automobilių statymo vietų kainos stipriai skiriasi: jei centrinėje sostinės dalyje siekia keliasdešimt tūkstančių, nuošalesniuose rajonuose jos gali atsieiti kelis tūkstančius eurų.
NT brokeris M.Mikočiūnas taip pat akcentavo, kad nors kainos skirtinguose rajonuose yra kintančios ir tikrai nemažėjančios, ne visais atvejais nuomininkui ar pirkėjui reikia automobilio stovėjimo vietos – žmogus paprasčiausiai automobilį iškeičia į paspirtuką ir taip sutaupo.
M.Mikočiūnas dėstė, kad tokiam pasirinkimui įtakos turi ir mieste brangstanti rinkliava bei nesuvokiamos daugiatūkstantinės automobilių stovėjimo vietų kainos.
„Visgi būna ir taip, kad pirkėjui neužtenka lėšų įsigyti vietą transporto priemonei. Tokiu atveju ji lieka statytojui arba nuomotojui. Tačiau būna ir taip, kad po kiek laiko gyventojai pajaučia poreikį vietai automobiliui statyti ir ją įsigyja“, – populiarėjančią tendenciją komentavo A.Ragelis.
Tuo tarpu R.Urbonas pastebi, kad įsigaliojus naujiems reikalavimams mieste statant namus sumažinti vietų skaičių automobiliams, tenka susispausti tiek vietos, tiek finansine prasme.
„Vystytojai deklaruoja, kad miestų pakraščiuose jie automobilių stovėjimo vietas parduoda už statybinę savikainą, kad bent atsipirktų, o senamiestyje jau uždirba žymiai daugiau.
Kiek pats skaičiuodavau statybų kainas, tai iš tikrųjų stovėjimo aikštelių savikaina pakankamai didelė, nes reikia iškasti daug žemių, jas išvežti, padaryti pamatą, sienas, ventiliacijos angas, priešgaisrinius reikalavimus. Kuo skiriasi nuo buto erdvės? Niekuo“, – lygino pašnekovas.
Anot R.Urbono, požeminiame garaže kaip ir bute įrengiamos storos sienos, įvedamos beveik visos komunikacijos. Buto ir garažo įrengimo kaštai beveik nesiskiria – vienus poreikius amortizuoja kiti.
„Pavyzdžiui, Viršuliškėse yra projektas, kurio ilgai nestato, nes automobilių stobėjimo vietų įrengimas sudaro daug kaštų nuo bendros sumos ir neatsiperka, nes yra nuostolingas“, – pateikė pavyzdį A.Urbonas. Skaičiuojama, kad garažams įrengti vystytojai skiria apie 30–40 proc. vieno namo aukšto įrengimo kainos.
NT ekspertas akcentavo, kad neretai automobilio stovėjimo vietos kaina nėra įvertinama ir yra klaidinga galvoti, kad tai turėtų būti nemokamai: „Tai yra pakankamai brangus inžinerinis įrenginys. Kaip nori taip skaičiuok, jis sudaro nemažą kainą.“
