„Pagrindinė degalų brangimo priežastis yra akivaizdi – tai dėl karo Ukrainoje rekordiškai išaugusi naftos kaina. Biodegalų dalis benzine sudaro vos 10 proc., o dyzeline – 7 proc. Taigi, mūsų skaičiavimais, biodegalai galutinę degalų kainą padidina tik iki 2-3 centų litre, o tai yra labai maža dalis, palyginus su tuo, kaip sparčiai brangsta nafta pasaulio rinkose“, – teigė Biodegalų asociacijos prezidentas M.Palijanskas.
Biodegalų įtaka galutinei degalų kainai būtų dar mažesnė, jei šią žiemą į dyzeliną būtų įmaišomi pigesni lietuviški RME biodegalai, o ne iš palmių aliejaus produkto pagaminti HVO biodegalai.
Beje, biodegalų kaina rinkoje keičiasi nežymiai, kai analitikai prognozuoja tolesnį spartų naftos brangimą. Taigi, biodegalų naudojimas ateityje leis šiek tiek amortizuoti brangstančios naftos efektą.
Biodegalų asociacijos vadovą glumina pareiškimai, kad šiuo kritiniu metu degaluose reikia atsisakyti biodegalų.
„Naudojant biodegalus mažinama priklausomybė nuo naftos, o juk Lietuvoje didžioji dalis degalų gaminama būtent iš rusiškos naftos. Šiuo sudėtingu metu turime maksimaliai siekti energetinės nepriklausomybės, mažindami rusiško iškastinio kuro vartojimą. Turime ne atsisakyti biodegalų, o jų dalį didinti.
Vis daugiau ES valstybių svarsto galimybes padidinti etanolio dalį degaluose nuo 10 iki 20 procentų. Toks žingsnis ne tik didintų energetinės nepriklausomybės lygį, bet ir kurtų pridėtinę vertę žemės ūkyje, taip pat – turėtų teigiamos įtakos anglies dvideginio emisijų mažinimui transporto sektoriuje“, – pabrėžė Biodegalų asociacijos prezidentas.
