„Naftos rinka apskritai yra labai dinaminė. Kylant naftos kainai, automatiškai po kelių dienų matysime didesnes kuro kainas savo švieslentėse, nes šita rinka yra labai atvira, skaidri, dinaminė ir labai greitai sureaguos į šiuos pokyčius, – Eltai teigė A. Izgorodinas.
Tuo metu Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas prognozuoja, kad kuras brangs proporcingai tiek, kiek pabrango ir nafta. „Naftos brangimas paveiks proporcingai tai daliai, kuria brangsta žaliavinė nafta. Ji sudaro apie ketvirtadalį galutinio produkto kainos, tai efektas toks ir būtų. Proporcingai brangstant žaliavinei naftai lips į viršų ir kainos degalinėse“, – mano jis.
Vis tik naftos produktų prekybininkų atstovas sako, kad geopolitinė įtampa produkcijos tiekimo nėra sutrikdžiusi. „Kol kas aiškių priežasčių, kad sutriktų tiekimo grandinė, nėra. Nes tiekimas vyksta ne iš Rusijos, bet reikia stebėti situaciją. Čia turbūt mažiau problemos su pačia tiekimo grandine, kiek turbūt reikės stebėti, kaip keičiasi kainos ir šitoje pusėje turbūt daugiausiai dinamikos bus“, – kalbėjo E. Cicėnas.
Naftos kainų mažėjimo neprognozuoja net ir atslūgus geopolitinei įtampai.
Vis tik A. Izgorodinas nemano, kad naftos kainos imtų mažėti net ir sugebėjus deeskaluoti Rusijos agresyvius veiksmus. Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad artimiausiu metu aktyvias ekonomikos skatinimo programas ketina pradėti vykdyti Kinija, o dėl šios valstybės vartojimo poreikių augimo, tikėtina, ims augti ir naftos paklausa. „Aš asmeniškai nematau didelio naftos kainų kritimo.
Nes Rusijos-Ukrainos karas yra vienas iš elementų. Kitas elementas, kuris yra labai svarbus ir pradės „groti“ tik kovo mėnesį, kai Kinijos valdžia pradės skatinti savo ekonomiką, kuri yra ant stagnacijos ribos. Tai irgi yra labai svarbi žinia ir Lietuvai, nes Kinija suvartoja 13 proc. visos naftos pasiūlos pasaulyje. Tai reiškia, kad artimiausiu metu ne vienas, o du šaltiniai veiks naftos kainą“, – aiškino ekspertas.
Ekonomisto požiūriui pritarė ir naftos produktų prekybininkų atstovas.
„Viskas priklauso nuo paklausos ir pasiūlos. Šiandien situacija yra tokia, kad ir pati paklausa po kovido atsigauna. Dėl Rusijos-Ukrainos karo yra papildoma biržų reakcija į aplinkybes.
Bet turbūt būtų sunku tikėtis, kad bent jau tuo viduriniuoju laikotarpiu atsirastų priežastys, kurios lemtų naftos ir degalų pigimą“, – tvirtino E. Cicėnas.
Eilės susidarė daugelyje šalies degalinių, mat lietuviai baiminasi brangsiančių degalų.
Paveiks labiau nei kitas ES valstybes
Pasak A. Izgorodino, dabartinės naftos produkcijos brangimo tendencijos yra „bloga žinia“ Lietuvai. Jis atkreipia dėmesį, kad, Eurostato duomenimis, degalai sudaro 6,5 proc. visų lietuvių išlaidų.
Tuo metu pagal bendrą kuro kainų įtaką visai šalies infliacijai, Lietuva užima ketvirtą vietą Europos Sąjungoje. Tai, ekonomisto vertinimu, lems dar didesnį infliacijos lygio atotrūkį tarp Lietuvos ir ES.
„Kylančios degalų kainos Lietuvos vartotojus statistiškai paveiks labiau, negu, tarkime, Europos Sąjungos vartotoją vidutiniškai. Nes visoje ES degalams vartotojai skiria 4,5 proc. savo išlaidų“, – prognozuoja A. Izgorodinas.
ELTA primena, kad Rusijos prezidentui Vladimurui Putinui ketvirtadienį paskelbus apie Ukrainos atžvilgiu pradedamą karinę agresiją, naftos kainos išaugo daugiau kaip 5 proc. „Brent“ rūšies naftos kaina viršijo 100 JAV dolerių už barelį ribą, o toks lygis buvo neregėtas nuo 2014 metų rugsėjo.
Tuo metu aukso kaina pasiekė savo aukščiausią lygį nuo 2021 metų sausio. Taip pat pranešama apie brangstančias valiutas – JAV dolerio atžvilgiu pabrango Japonijos jena, o Šveicarijos franko kursas euro atžvilgiu pasiekė penkerių metų aukštumas. Tuo metu JAV doleris rublio atžvilgiu pabrango 6 proc.
