Susidomėjusių nemažėja
Maksimaliai padidinama automobilio variklio galia yra dažna paslauga, kurios metu servisuose ar kituose automobilių remonto vietose yra modifikuojama variklio elektroninė valdymo programa.
„Insane Lt“ vadybininkas Arvydas Kubilius pastebi, kad šį sezoną norinčiųjų turėti galingesnį automobilį nemažėja.
Iš dešimties atvažiuojančių automobilių 3 yra benzininiai, o 7 dyzeliniai. Pastarieji įprastai būna bent dešimties metų senumo Lietuvos keliuose važinėjantys „BMW“, „Audi“ ar „Volkswagen“.
UAB „Galingas Lt“ direktorius Mykolas Stravinskas taip pat pasakojo, kad sulaukiama tiek antikvarinių automobilių, tiek naujų, su dar galiojančia gamintojo garantija. Vis dažniau apsilanko ir hibridinių automobilių vairuotojai.
M.Stravinsko tikinimu, klientų pageidavimai lieka panašūs: „Variklių, su iš anksto gamintojo numatytu rezervu priartinimas prie realių konstrukcijoje numatytų apkrovų, t.y., galios bei išvystomo sukimo momento padidinimas tiek, kiek tam tikru atveju yra leistina bei numatyta.“
„Transporto rinkos vartotojai laikui bėgant vis geriau supranta, jog daugeliu atvejų keli, visiškai mechaniškai identiški automobiliai gali turėti skirtingą variklio galingumą bei dinamines charakteristikas“, – situaciją komentavo M.Stravinskas. Tai, anot specialisto, turi įtakos ir variklio valdymo programinės dalies modifikacijai.
Viskas priklauso nuo vairuotojo
Nors dalis automobilių Lietuvos keliuose važinėja su padidinta automobilio galia, vis dėlto, kiek tai bus kenksminga aplinkai, sprendžia pats vairuotojas silpniau ar stipriau spustelėjęs akseleratoriaus pedalą.
M.Stravinskas aiškino, kad naujieji automobiliai jau turi tam tikrus ekologinius komponentus, kurie mažina variklių taršą. Vis dėlto vidaus degimo varikliai, o ypač dyzeliniai, anot eksperto, taip pat yra pažengę. „Tinkamai sudaryta nauja variklio valdymo programa leidžia pilnai funkcionuoti visoms pagrindinėms taršos kontrolės sistemoms: DPF filtrai sulaiko kietąsias daleles ir sėkmingai vykdo regeneraciją, AdBlue (SCR) sistema mažina azoto oksidų (NOx) koncentraciją išmetime, išmetamųjų dujų recirkuliacijos vožtuvai (EGR) taip pat lieka veikti, kaip veikę“, – pabrėžė įmonės vadovas.
A.Kubilius automobilio galios didinimo ir į aplinką išmetamo anglies dioksido kiekį aiškina paprastai: „čipavimo“ metu sukeliamas variklio turbinos slėgis, pridedamas papildomas degalų kiekis tam tikrais intervalais, o lambda zondo reikšmė nepasikeičia – papildomos taršos, išmetamos į aplinką, nėra.
Lambda zondas, esantis duslintuve ir reguliuojantis taršos kiekį, matuoja įpūsto oro ir duotų degalų kiekį. Taip sureguliuoja degimą ir apskaičiuoja anglies monoksido kiekį, kuris išmetamas į aplinką.
Anot eksperto, automobilio tarša gali padidėti ir pats apsigaubti juodame dūmų debesyje tik tada, kai pasikeičia lambda zondo reikšmė. Būtent toks procesas yra dažnai matomas senuose automobiliuose. Visgi po „čipavimo“, pasak A.Kubiliaus, pastaroji reikšmė gali ir pasikeisti: „Dažniausiai po „čipavimo“ anglies monoksidas būna netgi mažesnis“.
„Mašina skleidžia dūmus tada, kai žmogus nori išnaudoti ne 20–30 proc. automobilio resursų, o 30–40 proc.“, – teigė A.Kubilius.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad variklio turbina, kuri užsipučia nuo išmetamųjų dujų, įsijungia tik pasiekus 2 tūkst. apsukų. Todėl vairuotojui greitai bėgėjantis ir nepasiekus 2 tūkst. apsukų, mašina „verčiasi juodais dūmais“, kurie jau įsibėgėjus pranyksta.
Anot A.Kubiliaus, tiek benzinu, tiek dyzeliu varomas automobilis po „čipavimo“ jokio dūmingumo nesukelia, o kartais net jį sumažina.
M.Stravinskas pritarė, kad būtent staigus įsibėgėjimas sukelia didesnę taršą, nes yra sudeginamas didesnis degalų kiekis nei įprastu atveju. „Tačiau normaliomis eismo sąlygomis dinamiškas įsibėgėjimas trunka trumpiau nei su „silpnesne“ variklio valdymo programa, tuomet atleidžiamas akseleratorius, ir palaikant nuolatinį greitį tiek taršos, tiek degalų sąnaudų aspektai išsilygina“, – sako pašnekovas. Toks vairavimas taip pat sumažina ir vidutines degalų sąnaudas.
Vis dėlto, su benzinu varomais automobiliais yra kiek kitokia situacija: padidinus variklio galingumą sumažinti degalų sąnaudų beveik neįmanoma, o įsibėgėjimo metu gali būti didesnis išmetamo anglies dioksido kiekis.
„Su laiku technologijos eina tolyn ir čipuojamų senesnių mašinų technologijos dabar jau yra pažengusios“, – sakė A.Kubilius. Būtent todėl net ir senesniems automobiliams jau yra pritaikomi ir naujesni spendimai.
Galia padidinama nepastebimai
Automobilio galios padidėjimą, anot specialistų, jaučia tik pats vairuotojas, tačiau tai nekelia problemų privalomosios techninės apžiūros ar garantinio automobilio aptarnavimo metu.
Norintieji pirmą kartą pasididinti automobilio galią, įprastai paslaugas teikiančioje įmonėje palieka apie kelis šimtus eurų.
Automobilio galios didinimo kaina neretai priklauso nuo transporto priemonės markės, variklio cilindrų kiekį, pagaminimo metų ar kliento užmojų. Šios paslaugos kainos prasideda nuo 60 eurų ir gali perlipti net 500 eurų ribą.
Tiesa, dyzelinių variklių galios padidinimas yra pigesnis nei benzininių. Visgi daug kas priklauso ir nuo paslaugos atlikimo vietos – atsiranda ir tokių vairuotojų, kurie siekia sutaupyti ir galią pasididina pigiau, tačiau rizikuoja darbo kokybe ir garantijomis.
M.Stravinskas tikino, kad galios didinimo paslaugos yra saugios: „Techniškai tvarkingas automobilio variklis ir tinkamai sudaryta nauja variklio valdymo programa niekaip negali daryti įtakos techninės apžiūros rezultatams.“
„Dažniausios problemų su išmetimo kontrole techninės apžiūros metu priežastys yra trys: techniškai netvarkingi varikliai, neprofesionaliai modifikuota jų programinė įranga arba abu atvejai vienu metu“, – pastebėjimais pasidalijo M.Stravinskas.
Juolab galios didinimu užsiimančios įmonės priima tik techniškai tvarkingus automobilius.
„Insane Lt“ vadybininkas taip pat pripažino, kad automobilio galios sukėlimas neturi įtakos techninės apžiūros praėjimui, nes į aplinką išmetamas anglies monoksidas atitinka reikiamas normas – net ir „išpjautas“ suodžių filtras, bet paliktas katalizatorius leidžia sėkmingai užbaigti apžiūrą.
A.Kubilius aiškino, kad DPF filtrai, arba kitaip vadinami suodžių filtrai, yra pašalinami tik tuomet, kai yra susikaupęs perteklinis slėgis. „Čipuojant“ automobilį, ši automobilio dalis negali būti užsikimšusi, todėl yra arba daroma jo regeneracija bei išvalymas, arba jis „gręžiamas“ ir išprogramuojamas.
„Pavyzdžiui, 2007 m. „Audi A6“ Belgijos rinkoje DPF filtro neturi, pas ją tą funkciją atlieka vienas katalizatorius, o jau Vokietijos rinkoje jau yra ir suodžių filtras, ir katalizatorius“, – lygino specialistas.
Naudojantis tokio tipo paslaugomis, anot A.Kubiliaus, svarbu domėtis ir įstatymais: „Regitros“ nuostatuose yra pažymėta, kad jeigu automobilio variklio kubatūra nesikeičia daugiau negu 20 proc. ir galios prieaugis nėra didesnis negu 20 proc., tai dokumentų keisti nereikia“. Jei atsiranda tokių klientų, kurie visgi nori daugiau modifikacijų nei numato normos, atsakomybę prisiima ant savo pečių.
„Regitros“ atstovai patvirtino, kad vairuotojui yra būtina žinoti tam tikrus dalykus: „Svarbu atnaujinti dokumentą ne tik pasikeitus asmens duomenims, bet ir tuo atveju, kai keičiasi transporto priemonės parametrai, pavyzdžiui, spalva, kiti techniniai duomenys ar keičiasi laikino įregistravimo laikotarpis, registracijos numeris.“
Pateikti statistiniai duomenys taip pat rodo bendrą tendenciją – šiais metais buvo išduota mažiau dokumentų, pasikeitus transporto priemonės techniniams duomenims.
„Kalbant apie M1 ir N1 klasės transporto priemones, 2020 m. liepos – lapkričio mėn. pasikeitus techniniams parametrams buvo išduoti 456 registracijos liudijimai. Tuo pačiu laikotarpiu 2021 m. išduoti 313 liudijimai“, – sakė „Regitros“ atstovai.
