Gyventojų interesus ginantys seniūnaičiai ne juokais įsižeidė pavadinti jokios naudos neduodančiais ir net tarpusavyje susitarti negalinčiais asmenimis. Valdininkai ir politikai teisinasi, kad išklausyti jų nuomonės neturi laiko, nes kyla reali grėsmė prarasti miesto infrastruktūros gerinimui skiriamus milijonus eurų.
Labai ramiai ir kultūringai prasidėjęs Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdis netrukus įgavo netikėtą pagreitį.
Tokį, kad jį stebėjusius nė kiek nebūtų nustebinę ir kur kas aštresni posėdžio dalyvių vieni kitiems skirti žodeliai.
Atviro konflikto tarp už miesto tvarkymą atsakingų valdininkų bei jų pusėn stojusių politikų ir uostamiesčio seniūnaičių išvengti pavyko.
Vieni kitiems į plaukus kibti neleido žaibolaidžiu tapę kompiuteriai, nes viešas komiteto posėdis vyko nuotoliniu būdu.
Tačiau buvo galima neabejoti, kad tarp už miesto tvarkymą bei infrastruktūrą atsakingų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbuotojų, dalies komiteto narių ir uostamiesčio seniūnaičiams atstovavusios Luizės seniūnaitės Rūtos Pocienės perbėgo ne viena ir net ne dvi juodos katės.
Ne juokais įsižeidė
„Tai, ką jūs dabar kalbėjote apie miesto seniūnaičius, labai gerai parodė realų požiūrį į visus juos. Kad jie yra „žemiau plintuso“ ir savo sueigose nesugeba tokiais klausimais diskutuoti bei teikti dėmesio vertus pasiūlymus. Tai yra labai, labai žema.
Ai, čia tik kažkokie šiaip sau tarpininkai. Mes nesame tarpininkai. Mes atstovaujame klaipėdiečių bendruomenėms. Būtų labai gerai, kad kai kitą kartą svarstysite, ką seniūnaičiai padarys savo sueigose ir kaip jie ten tik kikens bei nusišnekės, truputį pagalvotumėte rinkdami žodžius“, – tiesiai šviesiai komiteto posėdyje dalyvavusiems miesto valdžioje esantiems politikams ir valdininkams rėžė R. Pocienė.
Tiesa, tokie Luizės seniūnaitės žodžiai bent vizualiai didesnio poveikio pastariesiems nepadarė.
Iš karto po to užduotas komitetui pirmininkaujančio Tarybos nario Alvido Šimkaus klausimas R. Pocienės pykčio nė kiek nesumažino.
Pasiteiravęs, ar seniūnaitė nedalyvavo, o gal ruošiasi dalyvauti savivaldos rinkimuose, politikas jos žodžius nedviprasmiškai įvertino kaip paprasčiausią politikavimą.
„Klausimas ne laiku ir ne vietoje. Aš kalbu kaip seniūnaitė“, – atsikirto R. Pocienė.
Opus klausimas
Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitete svarstytas sprendimo projektas, kuriuo siekiama patvirtinti finansavimo lėšų, skirtų uostamiesčio vietinės reikšmės keliams, dviračių ir pėsčiųjų takams, daugiabučių namų kiemams rekonstruoti, taisyti (remontuoti), naudojimo ir skirstymo, objektų eiliškumo nustatymo tvarkos aprašą.
Pagrindinė kalba posėdyje ėjo apie prastos būklės miesto gatvių ir daugiabučių namų kiemų tvarkymą.
Iki šiol Savivaldybėje tokia tvarka nėra patvirtinta. Visi minėti darbai atliekami pagal patvirtintus ilgalaikius Klaipėdos miesto tarybos planus.
Sprendimo rengimą lėmė praėjusiųjų metų gruodžio pabaigoje pakeistas Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo įstatymas.
Savivaldybės iki pasirašant finansavimo sutartis su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) turi parengti Tarybos sprendimu patvirtintas KPPP lėšų paskirstymo tvarkas.
Praplėtus KPPP lėšų panaudojimo galimybę, bus finansuojamas ir daugiabučių namų kiemų infrastruktūros sutvarkymas. Taip pat aiškiau reglamentuota finansuojamų objektų atrankos tvarka ir padidintas viešumas.
Nuomonės neklausė
R. Pocienę bei dalį Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto narių papiktino, kad, rengiant naujos tvarkos aprašą, klaipėdiečiams atstovaujančių seniūnaičių ir daugiabučių namų bendrijų pirmininkų nuomonės niekas neklausė.
Pasak Tarybos narės Linos Skrupskelienės, šitas projektas apskritai negalėtų būti svarstomas prieš tai jo nesuderinus su seniūnaičiais.
Neaiškumai ir prieštaravimai kilo dėl to, kaip į minėtą aprašą bus įtraukti jau suplanuoti ir vykdomi gatvių bei kiemų tvarkymo darbai. Baimintasi, kad, viską pradėjus nuo „balto lapo“, jie gali būti pamiršti.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus patarėja Vaida Tkačik patvirtino, kad seniūnaičių nuomonės tikrai niekas neklausė.
Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė ramino, jog pradėti suplanuoti tvarkymo darbai stalčiuose tikrai nenuguls. Sudarant naują aprašą, pirmasis vertinimo kriterijus yra darbų tęstinumas.
Tačiau vienas iš svarbiausių vertinimo kriterijų – kiemų būklė.
„Jau sudaryti sąrašai nebus naikinami ir mes juos paskelbsime. Pagal naują tvarką, kiekvienais metais kiemai bus reitinguojami. Jau parengtų projektų niekas nesiruošia pamiršti.
Trumpai kalbant, mes darbų dar turime kokiems 5-7 metams į priekį. Vien kiemų sutvarkymui jau yra parengta projektų už apie 7 milijonus eurų“, – sakė I. Šakalienė.
Anot A. Pocienės, nuošalyje paliktų seniūnaičių ir namų bendrijų pirmininkų reakcija buvo labai audringa.
„Apie ruošiamą naują tvarką sužinojome pačiu paskutiniu momentu. Puikiausiai galima suprasti reakciją, kai dėl tokio svarbaus klausimo nediskutuojama su bendruomene. Tuo labiau kad tam laiko tikrai buvo.
Būtume suspėję surengti seniūnaičių sueigą ir raštu išreikšti savo poziciją. Todėl ir manau, jog to sąmoningai neleista padaryti. Nenuostabu, nes labai daug uostamiesčio seniūnaičių pasiūlymų labai dažnai yra tiesiog paprasčiausiai ignoruojami“, – neslėpė nusivylimo A. Pocienė.
Tačiau jos bei dalies politikų siūlymas atidėti šio klausimo svarstymą, kol su parengtu projektu savo sueigoje nesusipažins seniūnaičiai, komiteto narių daugumos palaikymo nesulaukė.
Pasijuto žeminami
Seniūnaičiai įžeisti galėjo pasijusti išgirdę ne vieno politiko bei valdininko žodžius.
Viešai pareikšta, kad ir kokia būtų jų nuomonė, nuo to niekas nepasikeistų. Neva šio projekto su jais apsvarstyti nėra privaloma.
„Nepatenkintų visada turėsime. Kiekvienas seniūnaitis rūpinasi tik savo teritorija ir bando atstovauti tik savo kiemui. Niekas nuo to, labai atsiprašau, kad nepatinka mūsų pasisakymai, nepasikeis ir lėšų nuo to neatsiras“, – teigė I. Šakalienė.
Vyšnią ant torto uždėjo Tarybos narys Arūnas Andziulis.
„Į sueigą susirinkę seniūnaičiai tik susipyks ir kils „ermidelis„, beprasmiški ginčai“, – komiteto posėdį stebėjusius seniūnaičius „nokautavo“ A. Andziulis.
Gaišimas kainuos brangiai
Patvirtinti naują tvarkos aprašą reikia iki kovo pradžios. Priešingu atveju kyla grėsmė iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos planuojamiems gauti penkiems milijonams eurų.
„Sausio pradžioje gavome paraginimą iki pavasario patvirtinti naują tvarką. Nes vėliau ne tik gatvėms, bet ir kiemams tvarkyti skirtos lėšos iš Kelių direkcijos gali ir neateiti ar vėluoti. Tokiu atveju negalėsime pradėti arba vėluos ir visi darbai.
Terminas labai aiškus, todėl neatidėliojant dirbama, kad būtų parengtas ir Tarybai svarstyti pateiktas projektas. Dabar yra svarbiausia gauti minėtą finansavimą“, – tikino Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys.
Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetas sprendimo projektui pritarė.
Teigiama, kad lygiai tokioje pačioje situacijoje yra bei priverstos labai skubėti visos šalies savivaldybės.
Valstybė pati nepaliko laiko labai svarbių klausimų suderinimui su vietos bendruomenėmis.
