Aplinkos ministro liberalo Simono Gentvilo teiktas projektas neįveikė net žemiausios kliūties – per pateikimą už jį balsavo 42 Seimo nariai, prieš buvo 35, susilaikė 15.
Tarp susilaikiusiųjų buvo ir keli valdančiosios daugumos atstovai, dar daugiau valdančiųjų balsavime net nepasirodė.
Nors tokia Vyriausybės palaiminto projekto baigtis nebuvo didelė staigmena, jį teikęs S.Gentvilas po balsavimo atrodė nusivylęs. Aplinkos ministras neslėpė, kad daugiau apie šį mokestį tikriausiai nebus kalbama arba tai darys jau kiti, o ne jis.
Sukandę dantis po balsavimo buvo ir kiti liberalai, kuriems su jų atstovaujama partija sietas projektas nepridėjo šlovės.
Tačiau opozicija įsitikinusi, kad valdantieji įspyrė ne tik S.Gentvilui, bet ir Vyriausybei – esą tai gana aiškus signalas, kad jau galima pradėti laidoti ir kitas planuotas reformas.
Atkeršijo, bet neišgąsdino?
Apie automobilių taršos mokesčio pakastuves Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai kalbėjo nenoriai. Bet akivaizdu, kad labiausiai jie griežia dantį dėl Laisvės partijos atstovų elgesio.
Kai kurių liberalų teigimu, būtent „laisviečių“ į susisiekimo ministrus deleguotas Marius Skuodis turėjo būti įstatymo projekto iniciatorius, bet jis esą dar pavasarį nusprendė „nusiplauti“.
Laisvės partijos ministrai netgi buvo tapę pagrindiniais šio projekto kritikais. Tiesa, siūlomam naujam mokesčiui priekaištų „laisviečiai“ viešai pažėrė tik po to, kai rudenį buvo atmestas jų teiktas mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo projektas.
Šio projekto iniciatoriai tuomet nesulaukė ne tik dalies konservatorių, bet ir Liberalų sąjūdžio frakcijos narių paramos. Koalicijos partneriai nebuvo vieningi ir balsuodami dėl „laisviečių“ teikto Partnerystės įstatymo.
Todėl raganosiais ir agroliberalais išvadinti koalicijos partneriai mano, kad praėjusią savaitę įvykęs balsavimas gali būti Laisvės partijos keršto akcija, per kurią kliuvo ir Vyriausybei.
Liberalai „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad tokia „laisviečių“ laikysena jų esą neišgąsdino, ir abejojo, kad anksčiau Seime strigę jų projektai dabar staiga imtų judėti sparčiau.
Ministrui numovė kelnes
„Lietuvos ryto“ šaltinių žiniomis, premjerė Ingrida Šimonytė valdančiųjų Seimo frakcijų vadovus primygtinai ragino pritarti Vyriausybės teiktam projektui po pateikimo ir tada jį tobulinti.
Kodėl „laisviečiai“ ir dalis konservatorių neįsiklausė į tuos raginimus ir kodėl projektas buvo įtrauktas į darbotvarkę iš anksto žinant, kad yra pasmerktas žlugti? Ar tai nėra šūvis sau į kojas?
„Laisvės partija pasidžiaugė radusi progą atkeršyti Liberalų sąjūdžio ministrui, o konservatoriai šiaip pabijojo balsuoti, nors ir buvo salėje. Matyt, jiems pakanka rūpesčių dėl virtinės kitų padarytų klaidų“, – svarstė opozicinei Darbo partijai priklausantis Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis.
Politikas įsitikinęs, kad toks elgesys iliustruoja valdančiuosius apėmusį chaosą: „Gali tai vadinti demaršu, spjūviu į veidą ar kaip nori, bet taip parodomas nepasitikėjimas savo Vyriausybe. Juk S.Gentvilas šios nepopuliarios iniciatyvos turbūt ėmėsi ne pats, o skatinamas premjerės.“
Anot „darbiečio“, aplinkos ministras po balsavimo Seime atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje: „Šiuo atveju turbūt geriausiai tinka mūsų partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho kadaise rusiškai pasakyti žodžiai apie pastatymą į vėžio pozą.
Aš suprantu, kad kai tiek daug konfliktinių ir krizinių situacijų, nėra noro veltis į dar vieną diskusiją dėl didesnių mokesčių, bet Seimo dauguma Vyriausybei ir ministrui tai galėjo pasakyti ir kitokiais būdais, o ne linčiuoti viešai numovus kelnes.“
Be to, Seimo vicepirmininko teigimu, Vyriausybės palaiminti projektai itin retai neperžengia pateikimo stadijos. „Liaudiškai kalbant, šį slenkstį įveikia ir didžiausios nesąmonės. O šiuo atveju buvo atmestas pagal Vyriausybės programą rengtas projektas. Išeina, kad patys valdantieji savo ministrų kabinetui parodė duris.“
A.Mazuronis įsitikinęs, kad valdantieji privalo skubiai išsiaiškinti, ar dar mato prasmę dirbti kartu, taip pat tai, ar visiems koalicijos partneriams galioja Vyriausybės programos punktai. Priešingu atveju esą kils abejonių, ar panašus scenarijus neištiks ir kitų žadamų reformų.
Priminė ir senas žaizdas
Seimo vicepirmininkas „laisvietis“ Vytautas Mitalas išvardijo „Lietuvos rytui“ net kelias priežastis, kodėl jo vadovaujamos frakcijos nariai nepritarė projektui, bet esą nebuvo keršto motyvų.
Anot politiko, „laisviečių“ neįtikino siūlyto mokesčio dizainas.
Be to, frakcija mano, kad šis projektas Seimui turėtų būti teikiamas kartu su mokesčių sistemos pakeitimų paketu, vienokius ar kitokius taršos mokesčius siejant su darbo apmokestinimo mažinimu.
„Mes kol kas pasigendame išsamaus vaizdo ir dėl to aš asmeniškai negalėjau balsuoti „už“, – aiškino „laisvietis“.
V.Mitalo tvirtinimu, frakcija dar vasarą buvo išsakiusi pastabų siūlomam projektui, bet per pusmetį jis mažai pasikeitė: „Aš premjerei I.Šimonytei tiesiai šviesiai sakiau, kad mūsų frakcija dėl taršos mokesčio turi abejonių. Bet daugiau prie šio klausimo nebuvo sugrįžta ir mane, tiesą sakant, stebino ta olimpinė ramybė.“
Seimo vicepirmininkas priminė apie koalicijos susitarimą, kad mokestiniai pakeitimai nebus daromi fragmentiškai ir pripuolamai, o šis projektas tiesiog nebuvo paruoštas. Parlamentaras taip pat atkreipė dėmesį, kad nebuvo vieningi ir konservatoriai, ir Liberalų sąjūdžio frakcija.
„Koks čia gali būti kerštas, kai mes nuo pat pradžių labai aiškiai buvome išsakę savo intencijas?
Mūsų balsai šio projekto nebūtų išgelbėję, o visa tai, kas su juo vyko, dar kartą atveria jau visiems žinomą koalicijos trūkumą – pakankamas koordinavimo lygis joje dar nepasiektas.
Be to, kažkas negerai, kai net žinodami, kad turime projektui dalykinių pastabų, koalicijos partneriai Seimo vadovybėje vis tiek šį klausimą įtraukia į darbotvarkę“, – kalbėjo V.Mitalas.
Sutartas planas nepavyko
Tuo metu Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma tikino, jog visiško tikrumo, kad projektas bus atmestas jau per pateikimą, nebuvo.
Politiko tvirtinimu, įtraukti projektą į darbotvarkę ir greičiau apsispręsti valdančiuosius ragino ir jį rengęs aplinkos ministras, ir premjerė: „Ministras, matyt, jau buvo išvargęs nuo ilgo projekto derinimo Vyriausybėje ir norėjo kuo greičiau turėti aiškumą. Jo norėjo ir premjerė.“
J.Razma pripažino buvus siūlymų, kad Vyriausybė turėtų atsiimti projektą ir jį koreguoti: „Bet Vyriausybė savo žodį jau buvo tarusi, todėl reikėjo Seimo vertinimo. Buvo sutarta, kad projektas bus koreguojamas iš esmės, todėl per pateikimą jo turinys nebus vertinamas ypač griežtai. Bet toks sutarimas negelbėjo ir dalis valdančiųjų neprisivertė balsuoti „už“.“
„Lietuvos ryto“ paklaustas, ar tai nėra antausis projekto teikėjams, J.Razma pripažino, kad tai nėra smagi išdava Vyriausybei. Bet politikas situacijos labai nedramatizavo, nes esą ir Vyriausybė sutiko, kad projektą reikėjo tobulinti.
