Susirūpinimo nebuvo
„Žmonės net nežino apie tai“, – GPM lengvatą automobilių remontui apibūdino Lietuvos autoservisų asociacijos direktorius Ainis Petkus. A.Petkus pripažino, kad prieš trejus metus, kai tik buvo įvesta tokia lengvata, apie tokį sprendimą buvo kalbėta nemažai, o 2021-aisiais tokia lengvata pasimiršo.
2019–2021 metais imtinai atgauti dalį išlaidų už automobilių remontą, deklaruojant metines pajamas, galėjo gyventojai, patyrę tiek nuosavo, tiek nuomojamo automobilio remontui, ir atgauti iki 400 eurų. Visgi paslaugų sąrašas begalinis nebuvo. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) interneto tinklalapio duomenimis, nurodytu laikotarpiu buvo galima pasinaudoti lengvata, jei buvo atliktas mechaninis, elektros įrangos, elektroninių įpurškimų, kėbulo remontas.
Taip pat dalį sumokėtos sumos gyventojai galėjo atgauti už automobilio dažymą ir purškimą, automobilio dalių ir sėdynių, priekinių stiklų ir langų bei padangų ir kamerų remontą.
Anot Lietuvos autoservisų asociacijos direktoriaus, gyventojai susidūrė su kita problema, kuri sutrukdė prisidėti prie nelegaliai veikiančių ar visų pajamų nedeklaruojančių autoservisų Lietuvoje sumažinimo. Pasak A.Petkaus, valstybė skatino pasinaudoti tokia galimybe, tačiau dažnu atveju žmonėms paprasčiau būdavo sutaupyti automobilio remonto darbus atliekant pigesniuose servisuose ar tuose, kur ne visos pajamos yra deklaruojamos.
Vis tik A.Petkus teigė, jog šiuo metu neturi galimybių pateikti pilnos trejų metų statistikos, surinktos iš autoservisų – duomenys bus gauti tik šių metų pirmajame ketvirtyje. Būtent dėl to yra sunku nustatyti, kiek verslų išlindo iš šešėlio ir koks buvo klientų aktyvumas GPM lengvatos klausimu.
Tuo metu Marijampolėje įsikūrusio serviso „Motobra“ savininkas Paulius Strasevičius sakė taip pat pastebintis, jog apie tokią galimybę žinojo tik ketvirtadalis atvykusių klientų. Visgi 2021 m. antroji pusė ir šių metų pabaiga nesuaktyvino klientų srauto – atvykstančiųjų skaičius panašus kaip ir 2020 m. ar 2019 m. žiemą.
Autoserviso savininko tikinimu, bendraujant su klientais buvo tokių atvejų, kai jiems priminta apie tokią galimybę, tačiau tik retu atveju vairuotojai atkreipdavo dėmesį į tokią pastabą. Pasak autoserviso vadovo, klientai neturėjo motyvacijos daugiau domėtis šia galimybe. Abejojama ir dėl poveikio šešėlio mažinimui.
D.Čeledlino teigimu, dėl pastarosios GPM lengvatos susidomėjimas paskutiniaisiais 2021 m. mėnesiais ir dienomis neišaugo – tai galėjo priklausyti ir nuo gedimų datos.
„Žinoma, kuo didesnė suma, tuo dažniau naudojosi lengvata, bet mėgdavo pinigus atgauti ir už smulkius darbus. Buvo, kad norėjo atgauti sumą už 10 ar 15 eurų“, – pasakojo D.Čeledlinas.
Klientų srautuose įžvelgia kitokias tendencijas
Kol vieni autoservisai dėl pandemijos mažinamų ribojimų verslui žiemą sulaukia daugiau klientų, kitai daliai atvykstančių vairuotojų sumažėja.
Vis dėlto Klaipėdoje veikiančio autoserviso „Autobaltva“ direktorius Deividas Čeledinas pasakojo, jog klientų srauto padidėjimas jaučiamas jau daugiau nei metus – prasidėjo nuo griežto karantino pabaigos ir tęsiasi iki pat dabar. Vairuotojai pradėjo dažniau eksploatuoti savo automobilius, todėl atitinkamai išaugo ir remonto poreikis.
Nors, direktoriaus teigimu, sutrikusi naujų automobilių rinka žmonių srautams autoservisuose įtakos neturi, yra pastebimos ir kitos priežastys.
Štai Lietuvos autoservisų asociacijos direktorius atviravo, jog sumažinti šešėlio GPM lengvatomis yra sunku, nes didelį vaidmenį šiose paslaugose turi draudimo kompanijos. Anot A.Petkaus, pastarosios kompensacijas už avarijas išmoka gan mažas: „Pinigus išmoka bet kaip, žmonės nesugeba susiremontuoti automobilio ir todėl jie eina į šešėlį.“
Pasak A.Vaitkaus, ši problema iškreipia šešėlio statistiką automobilių remonto įmonėse ir todėl yra sunku legalizuoti darbą autoservisuose.
Tikslų neįgyvendino
VMI atstovų pateiktais statistiniais duomenimis, 2019 m. lengvatomis už automobilių remontą, nepilnamečių priežiūrą ir būsto remontą pasinaudojo 20,8 tūkst. gyventojų, iš kurių 14,1 tūkst. gyventojų susidomėjo automobilių remonto lengvata.
Bendrai už šias paslaugas valstybė gyventojams susigrąžino daugiau nei 3 mln. eurų, vien už automobilių remontą – 0,99 mln. eurų. Vidutiniškai vienas vairuotojas atgavo 70 eurų.
2020 metais bendrai atgauta suma gyventojams siekė 3,2 mln. eurų, o jau minėtomis lengvatomis naudojosi daugiau gyventojų – 25 tūkst. 18,3 tūkst. gyventojų pasinaudojo automobilių remonto lengvata, susigrąžino beveik 1,27 mln. eurų, vidutiniškai 69 eurų vienam gyventojui.
2021 metų duomenys dar nėra pateikti, tačiau, finansų viceministrės Rūtos Bilkšytės teigimu, šios trys lengvatos nebus pratęstos dėl mažos naudos ir didelių kaštų valstybei.
Finansų viceministrė patvirtino ir dalies autoservisų pastebėjimus: remonto įmonių klientai dažnai net nežinojo apie tokią lengvatą, o šešėlio mažinime didesnių rezultatų pasiekta taip pat nebuvo.
„Pagal VMI mes matome, kad praktiškai nebuvo tokio ypatingo pasikeitimo, kad tie, kurie dirbo pagal verslo liudijimą, persiregistruotų ir toliau registruotų realias pajamas. Sąžiningai veikę juridiniai asmenys ir toliau veikia, tačiau gyventojai pagal verslo liudijimą daugiausiai deklaruoja pajamas iki 20 tūkst., tai reiškia, kad nelabai paskatino gyventojus“, – komentavo R.Bilkšytė.
Finansų viceministrės teigimu, tik 17 proc. visų veikiančių įmonių galėjo suteikti paslaugas, o klientai pasinaudoti GPM lengvatomis. Vis tik 2022 m. GPM lengvatų, įskaitant kompensacijas už automobilių remontą, nebebus.
R.Bilkšytė pripažino, jog šiomis paslaugomis naudojamasi nebuvo masiškai, tačiau valstybei tai buvo tik administracinė našta – tam išleistas ne vienas milijonas eurų: „Gyventojas galėjo deklaruoti, kad tokias paslaugas pirko ir kadangi VMI pateikti dokumentų nereikėjo, tai piktnaudžiavimo atvejų net nebuvo kvestionuojama, o tokia paskata valstybei kainavo virš 3 mln. eurų.“
Taip pat finansų viceministrė ragino atkreiptį dėmesį į laikinai įvestų GPM lengvatų tikslus: „Pirmiausia buvo siekiama, kad gyventojai deklaruotų savo pajamas ir deklaruotų savo veiklą, nes šios paslaugos yra tokios, kur gyventojas suteikia gyventojui ir tokių paslaugų grupėje visose šalyse yra šešėlio.“
Tikslas, jog dirbantieji registruotų individualią veiklą pagal pažymą, jei gauna didesnes pajamas nei 45 tūkst., nepasiteisino taip pat.
