„Pagrindiniai veiksniai, kurie dažniausiai nulemdavo šalies gyventojų automobilių pasirinkimą, buvo ekonominiai – gyventojams svarbiausia būdavo automobilio kaina ir jo išlaikymo sąnaudos. Šios apklausos duomenys rodo, kad vis daugiau šalies gyventojų dėmesį atkreipia ir į automobilio emisijų rodiklį“, – sako „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento vadovas Tomas Pulikas.
Pasak T. Puliko, tam įtakos gali turėti planuojami įvesti didesni registracijos ir metiniai mokesčiai už taršius automobilius. Be to, vis didesnei gyventojų daliai tampa aktualūs ir klimato kaitos iššūkiai, todėl aktyviau yra svarstoma galimybė įsigyti aplinkai draugiškesnę transporto priemonę.
Banko automobilių finansavimo duomenys rodo, kad šalies gyventojų susidomėjimas aplinkai draugiškais hibridiniais automobiliais ir elektromobiliais sparčiai auga.
Pavyzdžiui, šiuo metu maždaug 1 iš 5 lizingo būdu įsigyjamų naujų automobilių yra hibridinis arba varomas tik elektra. Be to, remiantis gyventojų nuomonės tyrimu, 34 proc. lietuvių teigia, kad kitas jų automobilis bus hibridas, o 10 proc. nurodo planuojantys rinktis elektromobilį.
„Šios tendencijos leidžia manyti, kad jau artimiausioje ateityje galime pamatyti sparčiau žalėjantį šalies automobilių parką.
Planuojami didesni mokesčiai taršiems automobiliams ir palankesnės finansavimo sąlygos aplinkai draugiškiems automobiliams turės vis didesnės įtakos renkantis automobilį“, – teigia banko atstovas.
Remiantis Aplinkos ministerijos pateikiamais skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių emisija vidutiniškai sudaro apie 160 g CO2/km.
Šiuo metu įsigijus automobilį tenka mokėti vienkartinį registracijos mokestį, atsižvelgiant į automobilio emisijas. Nuo 2023 m. turėtų įsigalioti metinis taršos mokestis, kuris didesniajai daliai lengvųjų automobilių savininkų neturėtų sudaryti daugiau kaip 100 eurų per metus.
„Tuo metu už mažai taršius automobilius, kurių vidutinė emisija neviršija 130 g CO2/km, taršos mokesčių kol kas mokėti nereikės. Numatyta, kad ši riba bus palaipsniui mažinama ir iki 2026 m. turėtų pasiekti 100 g CO2/km dydį. Skaičiuojama, kad pasirinkus įsigyti mažai taršų automobilį lizingu, dėl palankesnių finansavimo sąlygų per penkerių metų laikotarpį galima papildomai sutaupyti iki 500 eurų“, − komentuoja T. Pulikas.
Banko tstovas atkreipia dėmesį, kad transporto sektorius Lietuvoje lemia didžiausią, apie 30 proc. siekiančią visų anglies dvideginio emisijų dalį. Vertinant tik transporto sektoriaus emisijas, daugiau kaip pusę jų – 54 proc. – išmeta lengvieji automobiliai.
Pasak T. Puliko, dėl šių priežasčių spartesnis perėjimas prie aplinkai draugiškesnių automobilių gali turėti reikšmingos įtakos bendro anglies dvideginio emisijų kiekio šalyje mažinimo bei prisidėti prie tikslo iki šio dešimtmečio pabaigos emisijas sumažinti daugiau kaip du kartus.
Tyrimo duomenimis, lietuviai tarp Baltijos šalių gyventojų labiausiai atkreipia dėmesį į automobilio emisijas. Latvijoje automobilį pagal jo emisijas rinktųsi 21 proc., Estijoje – 18 proc. gyventojų.
Taikomi mokesčiai už automobilio emisijas į šį aspektą dėmesį paskatintų atkreipti 37 proc. latvių ir 26 proc. estų. Tuo metu automobilio emisijos neaktualios yra maždaug kas ketvirtam latviui ir estui bei kas septintam lietuviui.
