Vyriausybė pritarė siūlymui atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį. Naujas mokestis būtų renkamas nuo 2023 metų ir visa apimtimi pradėtų galioti 2025 metais, iš jo tikimasi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų pajamų.
Aplinkos ministerija pažymi, kad per 2024–2030 metus iš mokesčio planuojama surinkti 1,19 mlrd. eurų. 600 mln. eurų numatoma skirti ekologiškiems autobusams, 300 mln. eurų – dviračių takams, dar 290 mln. eurų – kitoms aplinkos neteršiančioms bei darnaus judumo priemonėms.
Pasak ministerijos, po viešų konsultacijų su visuomene ir ministerijomis nutarta, kad vienas mokestis atitiks tuos pačius tikslus – skatins vairuotojus rinktis mažiau teršiančias, mažiau degalų naudojančias transporto priemones.
Numatoma, kad pirmais metais mokestis bus mokamas, jei CO2 išmetimai viršija 130 gramų kilometrui, o vėliau kasmet riba mažės po 10 gramų, kol pasieks 100 gramų CO2 kilometrui (nuo 2026 metų). CO2 išmetimams siekiant 131–160 gramų kilometrui (nuo 2024 metų – 121–160 gramų, nuo 2025 metų – 111–160 gramų, o nuo 2026 metų 101–160 gramų), būtų taikomas 56 centų už gramą tarifas.
Išmetimams siekiant 161–200 gramų, tarifas būtų 76 centai, 201–250 gramų – 1,10 euro, o viršijus 251 gramą – 1,5 euro.
Aplinkos ministerijai paskelbus apie automobilių taršos mokestį, visuomenėje iškart kilo pasipiktinimas – žmonės ėmė skaičiuoti, kam jis bus skaudžiausias. Paskaičiavę piktinasi, kad labiausiai nukentės vargingiausi, provincijoje gyvenantys vairuotojai, kurie neišgali nusipirkti naujesnių ir mažiau taršių automobilių.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikina, kad pagal oficialius duomenis, vidutinis automobilių vairuotojas Lietuvoje nuvažiuoja po 14 tūkst. kilometrų: „Reikia turėti omenyje, kad ridos atsukinėjimas Lietuvoje yra nacionalinis sportas – nėra taip, kad automobiliai stovi ir rūdija. Žmonės jais važinėja.
Taip pat reikia pasakyti ir tai, kad senjorams bus taikomos nuolaidos. Mes matome, kad senjorai daugiausia vairuoja benzininius, mažiau taršius automobilius. Man atrodo, mokestis tikrai teisingai veikia džipų ir keturiais ratais varomų automobilių savininkus. Jie yra tikrieji šio mokesčio mokėtojai“.
Anot jo, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, tarša išaugo perpus, tad būtina imtis veiksmų, kad visa tai būtų sumažinta.
„Pagal statistiką matome, kad ten, kur yra įvestas automobilių taršos mokestis – o toks yra 22 ES valstybėse iš 27 – automobilių tarša yra sumažėjusi. O kaimyninėje Latvijoje automobilių taršos mokestis įvestas dar 2009 metais“, – kalbėjo S.Gentvilas.
Ekonomistas Raimondas Kuodis tvirtino, kad tarša daug svarbesnė miestų centrams, o čia, anot jo, būtų galima rasti ir kitokių būdų su tuo kovoti. Pavyzdžiui, apmokestinti automobilių įvažiavimą į miestų centrus ar keisti akcizų politiką.
„Visi sutariame, kad reikia kažką daryti. Klausimas tik toks, kaip taikliai ir efektyviai padaryti tokį darbą, nesupykdant senjorų, mažai važiuojančių ar tų, kurie dėl savo gyvensenos turi kelis automobilius“, – sakė jis.
Tačiau S.Gentvilas tikina, kad viską yra įsivertinę ir mini, jog dalis senjorų negali įpirkti automobilio arba negali jo vairuoti dėl sveikatos problemų, todėl jų alternatyva – viešasis transportas.
„Milžiniško poveikio senjorams nebus, kuo dabar yra gąsdinama. Vos 10 proc. automobilių turėtojų mokės mokestį virš 200 eurų. Senjorams taikoma pusės mokesčio lengvata, o mokestis įsigalios tik nuo 2023 metų“, – pažymėjo aplinkos ministras.
Negali pasikeisti
Kauno automobilių turgaus direktorius Valentinas Naujanis mano, kad po įvesto taršos mokesčio automobilių parkas nepasikeis, nes seni automobiliai niekur nedings.
„Nusipirksi naują automobilį, o po dvejų metų jis vėl bus taršus. Žmonių finansinės galimybės yra ribotos, todėl automobilių parkas staigiai negali pasikeisti. Be to, nėra ir į ką keisti. Šiuo metu dar nėra tinkamai išvystyta infrastruktūra elektromobiliams“, – pridūrė pašnekovas.
V.Naujanis teigė, kad pirmasis registracijos mokestis nebuvo toks žiaurus kaip taršos mokestis bei sudarydavo sąlygas rinktis perkant transporto priemonę: „Jei visi dabar nuspręs pardavinėti automobilius, tai kris jų kainos... Atvažiuos gal keli ukrainiečiai, bet koks bus didelis minusas parduodant automobilius, kurių Lietuvoje niekam nereikės“.
Anot pašnekovo, registracijos mokestis, kurį dabar nori panaikinti, skatino keisti automobilius, o naujasis taršos mokestis, jo nuomone, yra tik galimybė Vyriausybei surinkti pinigus.
Kauno automobilių turgaus direktorius naujienų portalui lrytas.lt pabrėžė, kad prie taršos mokesčio bus prisidėję lobistai, nes jiems jis labiausiai yra naudingas.
„Graži ekologijos vėliava iškelta, bet iš tikrųjų tai yra tik pinigų surinkimas iš vairuotojų. Man teko prieš kelias dienas važiuoti į Vilnių ir mačiau visą eilę vilkikų, kurie išmetė didelį teršalų kiekį. Kur čia ekologija? Tada būkime visi ekologiški“, – pyko V.Naujanis.
Aplinkos ministerijos atstovai tikisi, kad taršos mokestis pakeis automobilių parką, tačiau V.Naujanis minėjo, kad šis procesas nebus greitas, nes žmonės tik pardavę seną automobilį ieško naujo.
Pašnekovas nemato logikos ir pačiame mokestyje, nes jei dabar žmogus mokės už taršų automobilį 300 eurų per mėnesį ir įsigys naują automobilį, kuris yra kelis kartus brangesnis, vis tiek privalės mokėti taršos mokestį.
„Dabar taršiausius automobilius lengviausiai parduodame, todėl juos ir vežame. Jei vairuotojai nuspręs, kad jiems jų nereikia, tai pasikeis rinka. Nuo mūsų tai nepriklauso“, – pridūrė V.Naujanis.
Jis pastebėjo, kad dabar lietuviai renkasi daugiau benzininius, hibridinius automobilius.
Kauno automobilių turgaus direktorius abejoja tuo, kad daug žmonių utilizuos savo taršius automobilius, nes sąlygos už atiduodamą transporto priemonę nėra geros: „Greičiausiai atiduoda tik tuos automobilius, kurie nevažiuoja arba neapsimoka jų remontuoti“.
„Apmokestina mistinius gramus“
Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas Vismantas Baršys naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad po mokesčio įvedimo bus mažiau žmonių, perkančių automobilius, nes jie negalės sau to leisti.
„Aš šį mokestį vertinu neigiamai, nes dabar apmokestinami mistiniai gramai, kurie kažkokiu būdu suskaičiuoti. Jei jau viską sąžiningai daryti, tai reikėtų apmokestinti taršą pagal degalus. Tačiau, jei taip padarytų, niekas nesipils degalų.
Visi žino, kad dyzeliniai automobiliai naudoja mažiau degalų ir mažiau teršia. Dabar apskaičiuotos tokios sumos, kurios nėra logiškos“, – dėstė V.Baršys.
Jis abejoja tuo, kad vairuotojai dabar pirks naujesnius automobilius, nes dabar bus toks didelis taršos mokestis, kad niekada nepavyks sutaupyti naujai transporto priemonei, ypač regionuose gyvenantiems žmonėms: „Dabar kirs per kišenes tiems, kurie turi seniausius automobilius ir mažiausiai uždirba pinigų. O iš tų surinktų pinigų miesto ponios gaus paramą ir įsigys elektromobilį“.
„Nelabai kas keisis automobilių parkuose. Dabar surinks pinigus į biudžetą ir išleis dviračių takams. Gamtai mokesčių rinkimai tikrai nepadarys jokio poveikio.
Šioje situacijoje labiausiai kentės M ir N klasės transporto priemonių savininkai. Juk tie automobiliai veža krovinius, todėl negali būti netaršūs“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas.
Tačiau jis pastebėjo, kad dabar vis daugiau žmonių renkasi benzininius, o ne dyzelinius automobilius.
Didins galią
„Longo LT“ automobilių pardavimo ekspertas Paulius Valiukėnas taršos mokestį vertina pozityviai, tačiau įžvelgė ir keletą niuansų: „Jeigu kalbėtume apie planuojamą pokytį nuo 2023 metų, tuomet yra labai svarbus momentas dėl skaičiuoklės – ar ji bus palikta, ar keisis tiems automobiliams, kurie neturi CO2 duomenų įrašytų dokumentuose.
Pavyzdžiui, visi automobiliai iš Olandijos šių duomenų neturi, o Vyriausybė sukūrė skaičiuoklę, kuri vertina automobilio svorį, pavarų dėžės tipą ir degalų rūšį, visiškai neatsižvelgdama į pagaminimo metus, euro standartą ir panašiai“.
Pasak jo, jei visa tai bus apskaičiuojama pagal dabartinę paskelbtą formulę, tai mokestis bus taikomas neteisingai, nes atsiras atvejų, kai ir netaršiam automobiliui bus pritaikomi mokesčiai.
„Dėl taršos mokesčio prekyba tikrai keisis ir turėtų sumažėti senesnių taršių automobilių importas į Lietuvą. Be to, tokių automobilių kaina gali šiek tiek kristi“, – naujienų portalui lrytas.lt akcentavo P.Valiukėnas.
Jis mano, kad lietuviai ir toliau pirks mėgstamas vokiškas markes, tačiau atkreips dėmesį į variklio galingumą: „Tas pats „Audi“ ar BMW gali būti su 2 ir 3 litrų varikliu, tarša smarkiai skirsis. Čia dar galima įžvelgti ir tai, kad dalis pirkėjų pirks silpnesnius automobilius ir veš juos perprogramuoti, t. y., padidins galią“.
Automobilių pardavimo ekspertas abejoja tuo, kad dabar visi pirks naujesnius automobilius, nes esą nuo papildomų mokesčių pas žmones neatsiras daugiau pinigų. Jis kalbėjo, kad taršos mokestis yra naudingas elektromobiliais ir naujesniais automobiliais prekiaujančioms įmonėms bei valstybei, kuri surinks papildomus pinigus.
