Per šalčius neužvesdavo
Už automobilio remontą servisui sumokėjo krūvą pinigų, o mašina atsisako riedėti, nors tu ką. Taip laiške mūsų laikraščiui tvirtino automobilio savininkė. Jos pavardė redakcijai žinoma.
Moteris teigia dar kovo mėnesį savo mašiną pristačiusi į vieną Panevėžyje esantį servisą, nes esant žemesnei nei 14 laipsnių oro temperatūrai niekaip jos neužvesdavo, pastebėjo, kad bėga antifrizas. Remontininkai pasiūlę patikrinti važiuoklės dalis ir esant reikalui jas pakeisti.
Po dviejų dienų atsiimdama automobilį moteris už remontą ir servise užsakytas detales teigė sumokėjusi 450 eurų, tačiau gavusi sąskaitą su kvitu, kuriame buvo pažymėtos tik serviso paslaugos.
„Paprašius parodyti išimtas senas dalis serviso darbuotojai teigė, kad jie jas jau išmetė. Naujų detalių dėžučių jie taip pat nepateikė, taip pat ir pirkimo kvito už kiekvieną naujai sudėtą važiuoklės detalę“, – teigė automobilio savininkė.
Tačiau, užuot to reikalavusi, ji sumokėjo už viską.
Antifrizas nenustojo tekėti
Išriedėjusi iš serviso moteris pastebėjo, kad mašina važiuodama kartais trūkčioja, ima gesti ir dingsta jos trauka. Galiausiai vieną rytą automobilis nebeužsivedė, tad jį tralu vėl teko gabenti į servisą. Tebetekėjo ir antifrizas, nors už remontą jau buvo sumokėta.
Antras remontas moteriai kainavo dar 150 eurų. Servise jai buvo paaiškinta, kad teko šalinti neva naujas bėdas – valyti degalų sistemą, keisti degalų filtrą ir žvakes. Moters teigimu, šie remonto darbai buvo atlikti be jos žinios.
Bet ji vėl nusileidusi ir sumokėjusi.
O bėdos nedingusios. Nepadėjęs ir naujas, dar 40 eurų moteriai atsiėjęs daviklis. Savininkė pareikalavusi automobilį sutvarkyti kaip priklauso, tačiau moteriai buvę atsakyta, kad serviso darbuotojai jau nebežino, ką daryti ir kaip remontuoti jos mašiną.
Nustatė visai kitą ligą
Neapsikentusi moteris savo mašiną nuvežė į kitą servisą. Čia buvę nustatyta, kad problema yra automobilio elektrinėje dalyje, dėl to jis galėjo nesikurti ir važiuodamas trūkčioti, o antifrizas tekėjo todėl, kad nebuvo pakeistos visos reikiamos detalės.
„Pagal defektacijos aktą supratau, kad darbai, už kuriuos sumokėjau pirmame servise, yra atlikti netinkamai, o kai kurių apskritai atlikti nereikėjo“, – teigė klientė.
Moteris tikino, kad su pirmojo serviso direktoriumi ji bandė taikiai išspręsti situaciją, tačiau nepavyko, tad jai teko kreiptis į Lietuvos transporto saugos administraciją.
Pasak laiško autorės, serviso darbuotojai pažeidė jos – vartotojos – teises, nes neįformino priėmimo-perdavimo akto bei užsakymo paraiškos su visomis esminėmis susitarimo sąlygomis.
Be to, Civilinis kodeksas numato, kad vartotojas, kuriam teikiamos jo neužsakytos prekės ar paslaugos, neturi pareigos už tai mokėti.
Klientė iš Transporto saugos administracijos teigė gavusi atsakymą, kuriame nurodoma, kad servisas dokumentaciją pildė netvarkingai ir atmestinai.
Veikęs kuo puikiausiai
Autoserviso vadovas korespondentui teigė nesuprantantis, ko automobilio savininkė apskritai ieškanti, nes moters mašiną jie sutvarkė kaip tik galėjo ir kaip reikėjo.
Pasak vadovo, klientės automobilis buvęs „konkrečiai užleistas“, lopant vieną galą griuvo kitas.
Po remonto, kaip teigė pašnekovas, moters mašina buvo važiuojanti, kieme pusvalandį stovėjusi užvestu varikliu. Kompiuterinė diagnostika nerodžiusi jokių klaidų, automobilis veikęs kuo puikiausiai. Bet ji vis skųsdavusis.
„Padarėm viską, kas buvo reikalinga, bet ji su tuo niekaip nesutinka“, – patikino serviso vadovas.
Jis teigė klientei išrašęs sąskaitą už remonto darbus, nors ta net ir nenorėjusi. Anot vadovo, jų tvarkyta dokumentacija irgi tvarkinga: surašyti visi atlikti darbai, pakeistos detalės ir jų įkainiai.
Jokio rašto iš Transporto saugos administracijos serviso vadovas teigė negavęs.
Servise rado pažeidimų
Transporto saugos administracijos atstovė Eglė Kučinskaitė į redakcijos klausimus atsakė raštu.
Rašte teigiama, kad nurodytame Panevėžio autoservise išties rasta pažeidimų, o pagrindinis iš jų – paslaugos teikėjas pradėjo remontuoti klientės automobilį nepasirašęs užsakymo paraiškos (abiejų egzempliorių) ir neišdavęs mašinos priėmimo-perdavimo akto.
„Įmonės atstovai pildant užsakymo paraišką privalėjo klientę informuoti apie galimybę po atlikto remonto pamatyti pakeistas dalis ar jas atsiimti, tačiau tokie duomenys niekur nebuvo užfiksuoti. Kadangi konkrečių automobilio diagnostikos duomenų prieš ir po atlikto remonto autoservisas nepateikė, nėra galimybės nustatyti, ar remonto paslaugą atliko kokybiškai“, – teigiama rašte.
Užsakymo paraiška – būtina
Pasak E.Kučinskaitės, vis dar dažnai pasitaiko situacijų, kai paraiškos nėra pildomos arba jos užpildytos netinkamai, nurodant jose ne visą informaciją.
„Abi pusės turi suprasti, kad tinkamai aptarti galbūt jau žinomus trūkumus ir galimus remonto darbus bei juos surašyti į paraišką yra būtina. Paraiška – ne tik prievolė įmonei, tačiau tai svarbus dokumentas ir pačiam klientui, jeigu vėliau reikalai pasisuktų ginčo link.
Šiuo atveju labai svarbus ir paties kliento vaidmuo. Paslaugų teikėjas privalo užpildyti užsakymo paraišką, tačiau ir pats klientas turi būti suinteresuotas: neperduoti asmeninio automobilio raktelių autoserviso darbuotojams, kol neturi šio dokumento ar jo kopijos“, – nurodė E.Kučinskaitė.
Taigi pagal įstaigos atstovės atsakymą galima suprasti, kad klientė padarė didelę klaidą, nereikalaudama automobilio priėmimo remontuoti dokumentų, vėliau ir kitų remonto dokumentų. Jų neturėdama ji negali kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, nes neįmanoma įrodyti patirtos žalos.
