Nesutaria, kam leisti nemokamai naudotis viešuoju transportu: įvardijo, kas galėtų gauti tokią privilegiją

Vienas aktyviausių nemokamo viešojo transporto šalininkų Klaipėdoje yra konservatorius Aidas Kaveckis.

„Mūsų tikslas – per artimiausius kelerius metus pasiekti, kad klaipėdiečiai viešuoju transportu važinėtų beveik nemokamai“, – „Vakarų ekspresui“ sakė A. Kaveckis. Anot jo, tai bus pasiekta ne iš karto, o etapais. Planuojama, kad jau kitais metais nemokamai galėtų autobusais važiuoti vyresni nei 75 metų amžiaus klaipėdiečiai.

„Visiškai nemokamo važiavimo tikrai nebus, vis tiek bus elektroninio bilieto kortelė (kuri turės savo kainą). Ji bus susieta ir su šiuo metu diegiama klaipėdiečio kortele“, – sako A. Kaveckis. Anot jo, bilietų negalima atsisakyti, nes jie reikalingi apskaitai, kad būtų galima sekti keleivių srautus. Taip pat išliktų ir mokamų bilietų sistema, nes nemokamas viešasis transportas būtų tik Klaipėdoje gyvenamąją vietą deklaravusiems žmonėms.

A. Kaveckis neabejoja, kad nemokama viešojo transporto sistema Klaipėdoje bus pradėta įgyvendinti artimiausiu metu ir per kelerius metus galimybę važiuoti autobusais už simbolinę kainą turės dauguma klaipėdiečių. Nemokamas viešasis transportas Klaipėdos miesto gyventojams buvo vienas iš miesto valdančiųjų užsibrėžtų tikslų, įtrauktų į koalicijos programą.

Skaičiuojama, kad tai papildomai miestui galėtų kainuoti apie 8-10 milijonų eurų per metus. Šiuo metu veikianti miesto viešojo transporto sistema kainuoja apie 15 milijonų eurų per metus, iš kurių miesto biudžeto dotacijos dėl jau šiuo metu galiojančių lengvatų dabar sudaro apie 41 procentą (iki pandemijos buvo 35 procentai) nuo bendros sumos.

„Žinoma, miesto biudžeto pinigus reikia skaičiuoti atsakingai. Tačiau kviesčiau į tai pažvelgti kaip į labai svarbią investiciją – suteikdami galimybę autobusu važinėti praktiškai nemokamai skatiname dažniau palikti automobilį namie, mažinti oro taršą, galiausiai tai ir įsipareigojimas miestui užtikrinti dar greitesnį ir patogesnį susisiekimą autobusais“, – sako A. Kaveckis. Jis mano, kad Klaipėda yra pajėgi sekti tokių miestų kaip Talinas, kur nemokamo viešojo transporto sistema funkcionuoja nuo 2013 metų, pavyzdžiu ir tokią privilegiją pasiūlyti klaipėdiečiams.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis sako, kad koalicijos programoje nėra parašyta, kad nemokamas viešasis transportas Klaipėdoje bus visiems.

„Šiuo metu diskutuojama, kad jau kitais metais nemokamai važiuoti autobusais galėtų daugiau žmonių“, – sako G. Neniškis. Anot jo, pirmiausia planuojama, kad tokia privilegija galėtų būti suteikta medikams, mokytojams ar kitoms socialinėms grupėms. Taip pat yra diskusija dėl nemokam transporto senjorams – ar kitąmet tokia lengvata jau galės naudotis 75 metų sulaukę asmenys, ar pirmiausia bus nustatyta 80 metų riba.

„Vyksta diskusija, tam tikri sprendimai tikrai bus. Bus einama evoliuciniu principu, įvedinėjant po tam tikrą kategoriją, nes vienu metu būtų per didelis iššūkis biudžetui“, – sako Savivaldybės administracijos direktorius. Anot jo, sprendimai turėtų priklausyti nuo miesto biudžeto situacijos.

Vis dėlto G. Neniškis akcentuoja, kad Savivaldybės administracija yra vykdytoja ir ji įgyvendins tuos sprendimus, kuriuos priims miesto politikai.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sako, kad nemokamo visuomeninio transporto link žingsniai Klaipėdoje daromi jau kurį laiką. Vienas jau įgyvendintų projektų – tai 10 eurų mokestis visų mokslo metų bilietui pradinukams. Realiai tokiems bilietams yra taikoma 94 procentų nuolaida vietoj standartinės 80 procentų.

Taip pat Klaipėda atskirai taiko 50 proc. nuolaidą pensijinio amžiaus senjorams, kuriems, kol sukanka 70 metų, tokia nuolaida pagal bendrą ministerijos patvirtintą tvarką nepriklauso.

„Kiek teko bendrauti su kolegomis estais, yra nemokamo viešojo transporto pusė, apie kurią nelabai kas viešai kalba,“ – „Vakarų ekspresui“ sakė V. Grubliauskas. Anot jo, kad išsiaiškintų realią situaciją vietoje, lapkričio pradžioje Savivaldybės delegacija ir vyko į Taliną.

„Strateginė kryptis nesikeičia, tačiau reikia išanalizuoti abi tos gražios idėjos puses“, – sako V. Grubliauskas. Anot jo, svarbiausia aiškiai atsakyti į klausimus, ar įgyvendinus nemokamo viešojo transporto idėją padaugės keleivių autobusuose ir sumažės automobilių spūstys Klaipėdos gatvėse.

Talinas krypties nekeičia „Klaipėdos keleivinis transporto“ laikinasis vadovas Andrius Samuilovas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad Talino pavyzdys parodė, kad bent jau pirmaisiais metais keleivių skaičius viešajame transporte Taline šiek tiek išaugo. Vėliau statistika susilygino, tačiau bendrai tam įtakos galėjo turėti tai, kad žmonės dažniau pradėjo rinktis dviračius, paspirtukus, kitus alternatyvius keliavimo būdus.

„Ir registruotų lengvųjų automobilių skaičius Taline nuolat auga, todėl paradoksalu, tačiau tiesioginio ryšio, kad nemokamas viešasis transportas skatintų juo naudotis, nėra, nors migracija tarp įvairių transporto rūšių nuolat vyksta“, – pažymi A. Samuilovas. Anot jo, dalis žmonių viešuoju transportu nesinaudoja, „nes statusas neleidžia“, dalį gąsdina tai, kad autobusuose galima sutikti įvairaus plauko keleivių, kartais ir asocialių.

A. Samuilovas panagrinėjo ir Talino viešojo transporto metines ataskaitas.

„Talino gyventojas nemoka už bilietą, bet miesto biudžetui tai kainuoja 9,3 procento viso miesto biudžeto“, – pastebi A. Samuilovas. Anot jo, Talinas per metus viešojo transporto sistemai išleidžia apie 76,6 milijono eurų, tačiau į šią kainą įskaičiuotas ir autobusų parko atnaujinimas.

Apytiksliai galima apskaičiuoti, kad Klaipėda viešojo transporto sistemai iš biudžeto dabar skiria apie 3,5 procento bendrų miesto pajamų. Tačiau dar papildomai yra skiriamas Savivaldybės ir ES finansavimas Savivaldybės valdomam Klaipėdos autobusų parkui. Beje, artimiausiu metu planuojama nupirkti apie 10-12 naujų elektrinių autobusų, kurių vertė sieks kelis milijonus eurų.

„Talinas jau 2013 metais įvesdamas nemokamą visuomeninį transportą tam ruošėsi daugybę metų ir jau iki tol mieste buvo keliolika socialinių grupių, kurios važiavo nemokamai“, – priešistorę pateikia A. Samuilovas. Anot jo, prieš įvedant nemokamą viešąjį transportą Taline subsidijos jau ir taip siekė du trečdalius bendro biudžeto. O štai Klaipėdoje šiuo metu yra atvirkštinė situacija – daugiau surenkama parduodant bilietus, nei gaunama dotacijų.

Taip pat Talino pavyzdys rodo, kad turistai ir ne Talino gyventojai nuperka bilietų maždaug už sumą, kuri nesiekia 10 procentų bendrų transporto sistemos išlaikymo kaštų.

„Įvedus nemokamą viešąjį transportą Taline maršrutų skaičius padidėjo, išaugo žmonių reikalavimai kokybei, pageidavimai koreguoti maršrutus, tačiau pats kelionių skaičius beveik nekito“, – sako A. Samuilovas. Anot jo, siekiant pritraukti keleivius reikia pirmiausia užtikrinti paslaugos kokybę. O Klaipėdoje dar atsitinka taip, kad karštą vasaros dieną į pajūrį važiuoja autobusai be kondicionierių, o žiemą ne visada užtikrinamas šildymas.

„Mano nuomone, nemokamas keleivių vežimas Klaipėdoje galėtų paskatinti daugiau gyventojų rinktis viešąjį transportą, kartu, galimas daiktas, keistųsi ir miesto maršrutų schema – atsirastų naujų, taip pat didėtų reisų tankis. Kita vertus, gali būti, kad dėl augančio keleivių srauto vežėjai gautų daugiau darbo, kartu tektų įsigyti daugiau transporto priemonių. Na, o pagrindiniai pranašumai, kuriuos galėčiau įžvelgti – dėl privačių automobilių srauto šiek tiek mažiau „besikemšančios„ miesto gatvės, taip pat mažesnis transporto taršos poveikis aplinkai“, – komentavo Vaidas Ramanauskas, UAB Klaipėdos autobusų parko generalinis direktorius.

Nuo rugpjūčio nemokamai keleivius tiek miesto, tiek priemiestiniais maršrutais vežančio Mažeikių autobuso parko direktorius Arvydas Šemeta sako, kad toks sprendimas keleivių skaičių padidino maždaug trečdaliu. Anot jo, Savivaldybei tai labai brangiai nekainavo, nes ir taip miesto biudžetas dengdavo apie 80 procentų viešojo transporto sistemos išlaidų, kurios per metus siekia kiek daugiau nei 2 milijonus eurų.

„Tačiau prasidėjo „pageidavimų koncertas„, žmonės mus atakuoja ir prašo koreguoti maršrutus, kad jiems būtų patogiau važiuoti“, – pažymi A. Šemeta. Anot jo, padaugėjo ir nemokamai nusprendusių pasivažinėti asocialių asmenų, kurie net „buteliuką išsitraukia“.

Lietuvoje miestų, kur yra nemokamas viešasis transportas, daugėja. Be Mažeikių, tai ir Plungė, Kretinga, Telšiai, Šilalė, Tauragė.

Akivaizdu, kad Klaipėdai nėra idealiai tinkamas nei Talino, nei mažesnių Lietuvos miestų pavyzdys. Klaipėda turėtų eiti savo individualiu keliu. Yra nuomonė, kad visiškai nemokamas visuomeninis transportas Klaipėdoje yra daugiau politinis projektas, nes paremtas realia ekonomine logika.

Tačiau yra ir manančiųjų, kad galų gale tai jau nebūtų taip brangu, kaip atrodo. Netgi skaičiuojama, kad dalis pinigų galėtų grįžti į miesto biudžetą per pajamų mokestį, nes tai skatintų žmones deklaruoti savo gyvenamąją vietą mieste. Skaičiuojama, kad Taline tokių žmonių galėjo būti iki 30 000.

Dauguma „Vakarų ekspreso“ kalbintų pašnekovų mano, kad ne mažiau svarbus viešojo transporto aspektas yra ne vien jo kaina, bet ir prestižas, įvaizdis. Todėl būtų labai sveikintina, kad už viešąjį transportą aktyviai agituojantys politikai juo viešai ir naudotųsi, o kartu tiesiogiai pamatytų sistemos pranašumus ir trūkumus.