Populiarumas išblėso
Dygliuotų ir dygliuojamų padangų populiarumas nesumažėjo per naktį: tokiai tendencijai įtakos turėjo ne vieneri metai. „Populiarumas jau gal tris metus yra pakritęs, parduodam tik vienetinius komplektus“, – skaičiuoja autoserviso „Dagris“ direktorius Arvydas Zolubas.
A.Zolubo teigimu, didžiuosiuose miestuose gyvenantys žmonės jų neperka, tokį pirkinį dažniau renkasi užmiesčio gyventojai: „Premium“ klasės padangas įprastai jau perka spygliuotas, o įsigiję ekonominės klasės padangas veža į autoservisą sudygliuoti.
„Dagris“ direktorius pastebi, jog palaipsniui pasikeitęs Lietuvos automobilių parkas lėmė ir dygliuotų bei dygliuojamų padangų matmenų pagausėjimą bent septyniais kartais. Didelis pasirinkimas lietuviams nuostabos jau nekelia.
Klaipėdoje įsikūrusios įmonės „Ratola“ vadybininkas Justas Tunaitis pastebi kiek kitokią atvažiuojančių klientų tendenciją nuo praėjusio šaltojo sezono. „Aktyvumas yra panašus: didžioji procentinė dalis klientų renkasi pigesnes padangas dygliavimui“, – teigia įmonės atstovas.
Visgi J.Tunaitis pripažįsta, kad Lietuvoje dygliuotų padangų pirkimas yra retas reiškinys, o šį sezoną Klaipėdoje buvo parduoti vos keli komplektai. Lietuviai, norintys dar daugiau sutaupyti, iš jau nusidėvėjusių dygliuotų padangų spyglius išima ir jas eksploatuoja šiltuoju metų sezonu. Specialistai ragina to nedaryti ir kiekvienam sezonui rinktis tam pritaikytas padangas.
Utenoje įsikūrusio autoserviso „Dorema“ vadovas Domantas Genys taip pat pastebi, kad praėjusį sezoną jau mažai kas atvažiuodavo susidygliuoti padangas, o šį dar mažiau. Šiemet tokių klientų ir sudygliuotų padangų komplektų atsirado vos 7–8 vienetai.
Parduoti ir vos keli komplektai jau sudygliuotų padangų ir jau paruoštų eksploatavimui. Anot D.Genio, klientai atvažiuoja jau tvirtai nusprendę ko ir kodėl nori, tačiau tai yra tik vienetai.
Autoserviso „Melga“ prekybos vadovas Tadas Kuliešius taip pat pastebi dygliuotų ir dygliuojamų padangų populiarumo kritimą – tai trunka jau mažiausiai septynerius metus. „Visų nupirktų padangų vos keli procentai“, – apie šio sezono situaciją sako T.Kuliešius.
Lėmė ne viena aplinkybė
Padangas pardavinėjantys ir jas montuojantys bei dygliuojantys specialistai pastebi bendrą tendenciją, kuri tampa viena iš aplinkybių, kodėl tokio tipo padangas pakeičia paprastos žieminės. Ne vienas specialistas pabrėžia, kad didžiųjų miestų gyventojai neturi tam poreikio.
D.Genys sako matantis, kad tie, kurie žiemą važinėja miestuose su nuolat prižiūrimais keliais, nemato būtinybės įsigyti dygliuotas padangas. „Tie, kurie gyvena kaimuose ir kur maža tikimybė, kad yra valomi keliai, renkasi būtent tokias padangas“, – komentuoja autoserviso „Dorema“ vadovas.
„Ratai visiems“ vadybininkas Arūnas Sakalauskas taip pat pabrėžia populiarumo kritimą: „Kadangi dyglys turi mažesnį sukibimą ant sausos ir šlapios dangos, tai žmonės supranta, kad jos nėra būtinos mūsų žiemos sąlygomis, nebent turi labai sunkiai pravažiuojamus kelius atokiuose Lietuvos kampeliuose.“
Gerai valomi bei druska barstomi keliai sudaro sąlygas saugesniam eismui, todėl lietuviai dėl to visiškai nesirūpina. Taip pat būna ir tokių atvejų, kai rudenį, kai dar šilti orai, sumontuotas padangas dėl laiko stokos palieka ir pačios žiemos įkarščio metui.
Prie populiarumo mažėjimo prisideda ir paprastų žieminių ir dygliuotų padangų kainų skirtumas – pardavėjai pastebi bent keturiasdešimties eurų skirtumą, jei yra perkamas visas keturių padangų komplektas. Kaina keičiasi ir dėl padangos matmenų, kokybės, gamintojo bei padangos mišinio pasirinkimo.
„Ratai visiems“ vadybininkas teigia, kad padangų gaminimui yra naudojama daug naftos produktų, metalo: „Kainai įtakos turi pasaulinė medžiagų rinka. Jeigu kyla naftos kaina, kyla ir padangų kaina“. Šiuo metu jaučiamas tokių padangų pabrangimas.
Anot A.Sakalausko, verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad dygliuotų padangų kainos skiriasi nuo gamintojo: „Tiek pačios pigiausios „kinietiškos“ padangos turi savo dygliuotų padangų seriją, tiek ir „Premium“ gamintojai jas turi.“
T.Kuliešius taip pat sako, kad dėl gerai valomų kelių ir šiltėjančių Lietuvos žiemų poreikis dygliuotoms padangoms yra beveik išnykęs – poreikio jau apskritai nebėra.
Tokį pasirinkimą lemia ir kaimyninių šalių įtaka. Pavyzdžiui, su darbo reikalais ar atostogauti žiemą važiuojančių lietuvių į Lenkiją su dygliuotomis padangomis neįleis – keliuose jomis važinėti yra uždrausta.
Visgi, autoserviso „Ratola“ vadybininko teigimu, su savo nuosavu automobiliu vykstantys ilgai kelionei į Norvegiją, Švediją ant netgi Estiją, renkasi ir montuoja tik dygliuotas padangas.
Vis dėlto atšiauriai žiemai užtenka ir tokio padangų mišinio, kuris yra „šiaurės šalių“ ir yra saugus prie žemesnės oro temperatūros.
Turi ir neigiamą pusę
Specialistai sutinka, kad esant nenuvalytam keliui yra saugiau ir lengviau tokį kelio ruožą įveikti su dygliuotomis padangomis, bet yra ir kita pusė. Pavyzdžiui, autoserviso vadovas D.Genys atkreipia dėmesį, kad stabdymo kelias su tokio tipo padangomis yra ilgesnis, jei tai lygintume su paprastomis žieminėmis padangomis.
Taip pat J.Tunaitis teigia, kad tam tikromis oro sąlygomis, ypač esant šlapiai ir slidžiai kelio dangai, su tokiomis padangomis nėra itin saugu: „Mūsų žiemoms tai yra neefektyvu“. Gali būti ypač sunku posūkiuose – tokiose situacijose neretai yra slidžiau.
Tokiam pastebėjimui pritaria ir A.Zolubas: „Dygliai turi ir neigiamų savybių“. Pastebima, kad ilgesnis automobilio stabdymo kelias su dygliuotomis padangomis yra nemaža problema. „Pigiųjų padangų dygliai mažina susilietimo plotą su kelio dangos paviršiumi ir yra sunkiai prognozuojamos“, – komentuoja A.Zolubas.
Nesaugu ir rudens laikotarpiu – jei tarp padangos ir kelio paviršiaus atsiranda šlapių lapų, važiuoti jau nėra saugu. Vis dėlto tokia pati sąlyga yra važiuojant ir su paprastomis žieminėmis padangomis.
Visgi vairuotojams reikia prisiminti, kad padangos su dygliais turi turėti atitinkamą ženklinimą ant paties automobilio galo. Jei žieminių padangų eksploatavimo sezonu yra važiuojama su dygliuotomis padangomis, tačiau ant automobilio nėra priklijuoto skiriamojo ženklo, yra pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės.
Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnų, pažeidėjui gali būti skiriama žodinė pastaba arba bauda nuo 10 iki 12 eurų. Pirmą kartą padarius tokio tipo nusižengimą yra skiriama pusė minimalios numatytos baudos.
Visgi tiek Vilniaus, tiek Kauno, tiek Klaipėdos apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų atstovų teigimu, fiksuojami tik pavieniai tokie pažeidimų atvejai ir tokia statistinė informacija nėra sisteminama.
