Į 60 elektromobilių ir jų akumuliatoriams įkrauti reikalingą infrastruktūrą bendrovė „DPD Lietuva“ su savo partneriais investavo apie 2 mln. eurų. Ši investicija nėra galutinė – elektromobilių parkas toliau bus plečiamas.
Planuojama, kad iki 2030-ųjų visoje Lietuvoje DPD kurjeriai vairuos tik tai, kas neskleidžia CO2 taršos, – elektromobilius.
„DPD Lietuva“ yra viena siuntų pristatymo sektoriaus lyderių, o tai reiškia ir tai, kad milžinišką siuntų kiekį gabenantys dyzeliniai mikroautobusai iki šiol į aplinką išmesdavo nemenkus teršalų kiekius.
Anot šios bendrovės generalinio direktoriaus Roberto Vilkaičio, šios įmonės, kaip ir viso transporto sektoriaus, veikla palieka šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų pėdsaką, didinantį klimato kaitą. O dabar šią situaciją pradedama iš esmės keisti.
Žaliasis susitarimas
Pasak R.Vilkaičio, 2019 m. pristatytas Europos žaliasis susitarimas numatė, kad iki 2050-ųjų visa Europa turėtų tapti pirmuoju pasaulyje poveikį klimatui neutralizavusiu žemynu.
Transporto sektorius yra vienas didžiausių teršėjų – automobilių išmetama tarša sudaro ketvirtadalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.
Anot aplinkosaugos specialistų, miestuose krovininio transporto išmetama tarša sudaro trečdalį visos anglies dioksido (CO2) emisijos. Tyrimų duomenimis, šie teršalai didžiuosiuose miestuose vidutinę žmonių gyvenimo trukmę sutrumpina net 15 mėnesių.
Didieji Europos miestai jau numatė, kada dyzeliniai bei kiti taršūs automobiliai nebegalės įvažiuoti į jų teritoriją. Kai kurie jų jau riboja įvažiavimą į tas miesto dalis, kuriose yra didžiausia oro tarša.
„Žinodama visa tai „DPDgroup“ sutelkė dėmesį į porą šimtų didžiausių Europos miestų – juose yra atnaujinamas mikroautobusų parkas. Tokiu būdu norima per ketverius metus anglies dioksido emisiją sumažinti kone 90 proc., kitų teršalų – apie 80 proc. Lietuvoje taip pat einame šiuo keliu.
Nuo 2012 m. grupės mastu apskritai visos siuntos yra pristatomos išlaikant neutralią CO2 pusiausvyrą, o iki 2025-ųjų CO2 emisija, tenkanti vienai siuntai, turės sumažėti trečdaliu“, – paaiškino R.Vilkaitis.
Mažina ne tik taršą
Atnaujinti automobilių parką bendrovė „DPD Lietuva“ suplanavo dar prieš COVID-19 pandemiją – „DPDgroup“ iki jos protrūkio buvo patvirtinusi strateginių investicijų planus.
Tuo metu, kai tai buvo daroma, elektroninės prekybos apimtis nebuvo tokia didelė, kokia yra šiuo metu, – pandemija smarkiai išaugino kurjerių paslaugų poreikį, bet pats sumanymas kilo prieš ją.
Pasak R.Vilkaičio, iš pradžių įmonė planavo įsigyti 50 elektromobilių. Tačiau atsiradus galimybei pasinaudoti parama iš Klimato kaitos programos pirkinių skaičius buvo padidintas dešimčia elektrinių mikoautobusų.
Be to, elektromobiliai panaikina ir kitokią – triukšmo taršą. Tai ypač aktualu daugiabučių rajonuose, kur kurjeriams nuolat tenka išnešioti siuntas. Kiemuose jie arba palieka veikiantį mikroautobusų variklį, arba jį užgesina, o grįžę vėl turi paleisti. Ir vienu, ir kitu atveju triukšmo yra į valias, o kurjeriams tai kartoti tenka net 100 kartų per dieną.
Mažiau anglies dioksido
Dabartiniame investicijų etape „DPD Lietuva“ elektrinius mikroautobusus sutelkė Vilniuje. Šie naujieji automobiliai suks ratus po Senamiestį, Naujamiestį ir miegamuosius miesto rajonus.
„Tai bandomasis projektas, kuriam pasirinkta sostinė“, – užsiminė R.Vilkaitis.
Pirmiausia norima surinkti duomenis, kiek kilometrų elektromobiliai nuvažiuoja įkrauti stotelėse ir kiek trunka tas įkrovimas. Šie duomenys jau kaupiami, nes pirmieji jie į Vilniaus gatves išvažiavo spalio 19-ąją.
Skaičiuojama, kad Vilniaus mieste, kuriame ypač intensyvus eismas, vienas DPD automobilis per parą nuvažiuoja apie 70 kilometrų. Tačiau kurjeriai nesiblaško po miestą iš vieno jo krašto į kitą – jie ir dabar važinėja po vieną paskirtą zoną (pavyzdžiui, Antakalnį), kad maršrutai būtų ekonomiški, o oro tarša – kuo mažesnė.
Apskaičiuota ir tai, kad pakeitus 60 dyzelinių kurjerių mikroautobusų į elektrinius į aplinką per metus nebepateks net 270 tonų anglies dioksido.
Įrengė ir mikrodepą
Ar paskirstant po sostinę naujuosius mikroautobusus buvo atsižvelgiama į tai, kur joje didžiausia transporto išmetama tarša?
„Laikėmės kitokio atskaitos taško – įvertinome atstumus. Atsižvelgėme į Europos didmiesčiuose paplitusią koncepciją ir prieš porą metų Vilniuje, Naujamiestyje, įrengėme vadinamąjį mikrodepą – paskirstymo punktą.
Į jį atgabenamos siuntos, kurias reikia pristatyti miesto centre ir Senamiestyje. Iš šio punkto kurjeriai siuntas išnešioja pėstute, išvežioja paspirtukais“, – sakė „DPD Lietuva“ operacijų direktorius Arūnas Strazdas.
Taigi šis sprendimas ne tik padėjo sumažinti CO2 emisiją miesto centre, bet ir suteikė galimybę laiku pristatyti siuntas tokiais atvejais, kai dėl renginių – bėgimo maratonų, mugių ar kitokių – yra uždaromos tam tikros Vilniaus gatvės ar net kvartalai.
Be to, daugelyje Europos miestų jų senamiesčiai yra apskritai uždaryti transportui. Jeigu taip nutiks ir Vilniuje, „DPD Lietuva“ bendrovė tam jau bus pasirengusi.
Dyzeliniai – daug pigesni
2 mln. eurų investicijų į 60 elektromobilių ir jų įkrovimo vietas – tai didžiulė investicija. Ar ji atsipirks?
„Vertinant tik pinigais, ši investicija neatsipirks, tačiau perkant elektromobilius buvo siekiama ne finansinės naudos. Apskritai elektromobiliai, atsižvelgiant tik į ekonominius veiksnius, kol kas nėra racionali alternatyva dyzeliniams mikroautobusams.
Jie kainuoja triskart brangiau. Jiems reikia sukurti ir tokią baterijų įkrovimo infrastruktūrą, kad per visą dieną nesutriktų automobilių darbas.
Tam pasiruošėme iš anksto – atnaujinome įprastinius maršrutus, pagalvojome ir apie tai, kaip pakeisti elektromobilius, jeigu jie sugestų ar išsikrautų“, – sakė A.Strazdas.
Investicijai įtakos turėjo ir dar vienas motyvas – „DPD Lietuva“ klientų nuostata. Dalis jų verslo partnerius renkasi atsižvelgdami į tai, ar jų veikla yra tvari, taigi žaliasis siuntų pristatymas suteikia ir konkurencinį pranašumą.
„Elektromobilis kiekvieną darbo vietą pabrangina 15 proc. – apskaičiavus visas sąnaudas, jie yra brangesnis būdas siuntoms pristatyti nei tada, kai jos gabenamos dyzeliniais mikroautobusais. Tačiau vertindamas elektromobilių rinką manau, kad netrukus didžiausias elektromobilių pardavimo šuolis turėtų įvykti būtent komercinių automobilių segmente. Nes, tikėtina, vis daugiau įmonių ryšis investuoti būtent į taršos neskleidžiančias siuntų ar kitokių krovinių gabenimo priemones.
Realu ir tai, kad didėjanti pasiūla ir augantis elektromobilių pardavimas bei didėjanti gamybos apimtis sumažins jų kainą. Kitas svarbus jų pardavimo augimą lemsiantis veiksnys – įmonių socialinė atsakomybė, reikalinga norint kurti tvarų verslą“, – prognozavo A.Strazdas.
Paštomatai taip pat mažina taršą
- 2021 m. vasaros pabaigoje buvo baigtas rekordinis DPD paštomatų plėtros etapas Baltijos šalyse. Jose paštomatų skaičius padidintas 2,5 karto – iki 641.
- Šįmet naujų paštomatų plėtra Lietuvoje vykdoma tiek geografiškai, tiek tankinant paštomatus miestuose. Tai svarbu, nes kiekvienas bendrovės paštomatas per metus sumažina į aplinką išmetamo CO2 kiekį kone 3 tonomis.
- Šiuo metu mūsų šalyje veikia 256 „DPD Lietuva“ paštomatai, o iki metų pabaigos jų skaičius padidės iki 305. Tai reiškia, kad vien šis sprendimas per metus CO2 išmetimą sumažins 900 tonų.
- Logika čia elementari – kurjeris, užuot kvartale išvežiojęs, tarkim, 50 siuntų, jas galės sukrauti į paštomatą, taigi jo nuvažiuojamų kilometrų skaičius smarkiai sumažės.