„Diskusija apie taršos mokestį dar vyksta ir tikrai tokio vienareikšmio palaikymo nėra nei pozicijoje, nei opozicijoje. Visi mėgina suprasti, ką mes iš tikrųjų apmokestiname. Ar turėjimą, patį faktą, ar visgi taršą. Jeigu kalbame apie taršą, tai matyt geriausias mokestis yra akcizo mokestis. Kiek važiuoji, kiek sudegini kuro – tiek ir sumoki.
Dabar šis mokestis yra keistokas, hibridinis, skaičiuojamas pagal įvairias formules, bet faktas išlieka faktu. Apmokestinamas potencialas“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė G. Paluckas.
Socialdemokratas sako apie šį mokestį pasigendąs diskusijos bendrame mokestinės sistemos pokyčių kontekste. Vis dėlto politikas pabrėžia, kad taršių automobilių apmokestinimas pirmiausiai paveiks mažiausias pajamas gaunančius žmones.
„Taršos mokestis sunkiausiai guls ant mažas pajamas turinčių asmenų, nes jie neįperka naujausių automobilių ir mažiausiai taršių“, – įsitikinęs jis.
Nors LSDP frakcijos seniūnas mano, kad ir dalies valdančiųjų gretose Aplinkos ministerijos iniciatyva susilaukia skeptiško vertinimo, tačiau jis pabrėžia, kad dėl palaikymo šiam projektui paramos galima ieškant tiesiog ieškant balsų mainais už paramą kitiems projektams.
„Manau, kad bus labai artimas balsavimas. Turiu galvoje, kad balsų vienetais, nes tikrai yra ir tarp valdančiųjų, kurie labai stipriai abejoja to mokesčio prasmingumu, bet, kaip dažnai būna, valdantieji turi ir kitų svertų kalbėdami apie biudžeto palaikymą, apie kitus įstatymus.
Galima labai efektyviai mainyti palaikymą ir paramą vienam ar kitam klausimui. Bet šitas įstatymo projektas sukėlė nemenką ažiotažą ir pagrįstai, todėl tikiuosi, kad šio sumanymo bus atsisakyta ir bus pereita prie racionalesnių ir logiškų taršos apmokestinimo būdų ir priemonių“, – tikisi G. Paluckas.
ELTA primena, kad Ministrų Kabinetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė Aplinkos ministerijos pristatytam naujam kasmetiniam automobilių naudojimo mokesčiui.
Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pataisomis numatoma nuo 2023 m. apmokestinti daugiau kaip 130 g/km C02 išmetančių transporto priemonių vairuotojus metiniu naudojimo mokesčiu.
Naujasis mokestis būtų apskaičiuojamas automobilio išmetamą CO2 kiekį dauginant iš atitinkamo mokesčio tarifo, taršos koeficiento ir mokesčio tarifo indeksavimo koeficiento. Kaip nurodo ministerija, 131–160 g/km išmetančioms transporto priemonėms būtų taikomas 0,56 Eur/g mokesčio tarifas.
Kasmet minimalus tarifas būtų taikomas vis mažiau teršiantiems automobiliams, o 2026 m. būtų apmokestinami ir daugiau kaip 100 g/km CO2 išmetantys lengvieji automobiliai.
Didžiausias taršos koeficientas būtų taikomas senoms dyzelinėms transporto priemonėms. Benzinu ar dujomis varomiems automobiliams nustatytas koeficientas būtų dukart mažesnis nei varomiems dyzelinu.
Pasak aplinkos ministro S. Gentvilo, pirmuosius dvejus metus, iki 2025 m., mokesčiui būtų taikoma 50 proc. lengvata.
Nuo 2025 m. mokesčio nemokėtų neįgalieji, o senjorai, šeimos su neįgaliaisiais ir asmenys, gaunantys socialinę paramą mokėtų 50 proc. mažesnį mokestį.
Kaip pažymi ministras, jau dabar trečdalio Lietuvos automobilių parko CO2 emisijos neviršija 130 g/km ir tokių automobilių savininkai naujojo mokesčio išvengs.
Kaip Vyriausybei pristatė S. Gentvilas, 2023 m., 33–62 eurų už benzininį ir 62–112 eurų už dyzelinį automobilį sumokėtų 34 proc. vairuotojų, 32 proc. jų kasmet šiam mokesčiui turėtų numatyti atitinkamai 55–106 ir 104–190 eurų.
Labiausiai teršiančių transporto priemonių vairuotojai mokėtų nuo 99 eurų už benzininius ir nuo 188 eurų už dyzelinius automobilius kasmet.
