Pirmais metais mokestį mokėtų tie, kurių automobiliai išmeta daugiau nei 130 gramų CO2. Kiekvienais metais ši riba mažėtų, kol 2026 m. pasieks 100 gramų CO2 kilometrui.
Tačiau ne visi ministrai naujam mokesčiui pritaria. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad reikia kalbėti ne tik apie naujus mokesčius, bet ir apie jų mažinimą. Mokslininkai mini, kad daugiau naudos duotų įvestas registracijos mokestis. Pasak autoverslininkų, per kelis metus automobilių parkas šalyje tikrai nepasikeis.
Vairuotojai vyriausybės siūlomą kasmetį automobilių taršos mokestį vertina skeptiškai.
„Lietuvos ryto“ televizijos kalbintos vilnietės šie mokesčiai negąsdina, nes jau yra pripratusi mokėti valstybei.
„Kasmetis mokestis dar nieko tokio, svarbiausia, kad nereikėtų mokėti kas mėnesį. Kai kiekvieną mėnesį reikės mokėti, tada bus baisu“, – teigė kitas kalbintas vilnietis.
Vyriausybei pritarus, automobilių taršos mokesčio įstatymo projektas keliauja į Seimą. Mokestį automobilių savininkai mokėtų nuo 2023 m., jeigu anglies dioksido išmetimas viršys 130 gramų kilometrui. Kasmet ši riba mažės, kol 2026 m. pasieks 100 gramų anglies dioksido kilometrui.
Tikisi pokyčių
„2026 m. galima tikėtis, kad elektromobilių kainos susilygins su vidaus degimo variklių kaina pardavimuose, o tai reiškia, jog prasidės visiškai ekologiško transporto era, todėl mes sumažinome taršos limitą“, – kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Aplinkos ministras sako, nors Lietuva yra nenaujų automobilių importo šalis, tačiau žmonės, kurie taupo ir saugo aplinką, gali išvengti taršos mokesčio.
S.Gentvilas teigė, kad lietuviai tikrai gali pasirinkti mažalitražius ir mažiau taršius automobilius: „Lietuva Europoje yra išskirtinė, nes dar neturi tokių mokesčių“.
„Metinis taršos mokestis bus mokamas ne tik už automobilio turėjimą, bet už tiek dienų, kiek automobilis dalyvauja eisme. Jeigu jūs įsigysite kažkokį automobilį metų viduryje, jūs tais metais mokėsite tik už pusę metų“, – aiškino aplinkos apsaugos viceministrė Gintarė Krušnienė.
Pasak Susisiekimo ministerijos, naujasis mokestis turi paskatinti gyventojus rinktis alternatyvias keliavimo priemones.
„Mums yra labai svarbu, kad lėšos būtų panaudotos ne bendroms biudžeto reikmėms, o alternatyvų kūrimui, viešajam transportui, kurio mes dar neturime Lietuvoje. Jį reikia atgaivinti, kad jis būtų kitoks nei dabar“, – akcentavo susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Nereikia tikėtis greitų pokyčių
Ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė sako, kad reikia ne tik įvesti naujus, bet ir mažinti kai kuriuos senus mokesčius.
„Šis mokestis yra siūlomas remiantis įvairių tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, kai bandoma pereiti prie mažiau ekonomikos augimui žalingų mokesčių. Dabar yra ne pereinama, o siūlomas naujas mokestis“, – kalbėjo A.Armonaitė.
Autoverslininkų asociacijos prezidentas Vitoldas Milius akcentavo, kad įvedus kasmetį taršos mokestį greitų pokyčių nereikia tikėtis.
„Bet kokį mokestį įvedus, tai užtruks laiko. Niekas šiame sektoriuje neįvyksta per vieną dieną, žmonės vis tiek važiuos, kuo važiavo, o pirkimo pokyčiai gal po truputį keisis. Aišku, viskas priklauso nuo to mokesčio dydžio“, – tvirtino V.Milius.
Niekur nedings
Pasak mokslininkų, įvedus taršos mokestį, automobiliai, kurie teršia aplinką, niekur nedings.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) automobilių transporto katedros docentas Saugirdas Pukalskas irgi stebisi šiuo mokesčiu. Jis minėjo, kad žmonės po šio mokesčio gali nuspręsti parduoti automobilius tiems, kurie galės susimokėti mokesčius.
„Tas automobilis pereis iš vienų rankų į kitas ir vis tiek lygiai taip pat terš Lietuvos gamtą, kaip ir teršė iki šiol“, – pridūrė S.Pukalskas.
Automobilių inžinerijos katedros vedėjas sako, kad daugelyje Europos šalių taršių automobilių stengiamasi atsisakyti įvedus registracijos mokestį, kuris šiuo metu galioja ir Lietuvoje.
„Tegul dabar lieka tie nupirkti taršūs automobiliai ir leiskime jiems numirti natūraliai. Svarbiausia neleisti įsigyti kitų taršių automobilių“, – kalbėjo pašnekovas.
Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad vidutinis taršos mokestis siektų 138 eurus. Iš mokesčio tikimasi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų pajamų.
