Siekia užsidirbti daugiau
Seno ir dažniausiai taršaus automobilio savininkai jo įprastai atsikrato keliais būdais: kreipiasi į automobilių utilizavimu užsiimančią įmonę, legaliai išregistruoja transporto priemonę ir netgi gali pretenduoti į vienkartinę išmoką arba stengiasi savarankiškai gauti daugiau naudos, pardavinėjant automobilio detales.
Nebetinkamų eksploatuoti automobilių supirkimu užsiimančių įmonių vadovai sutartinai pastebi, kad tokia veikla yra nelegali ir jų savininkai neturėtų rinktis tokio kelio. Be to, tai ne visada apsimoka, o užtrunka ilgai.
Vieni specialistai tikina, kad parduoti visų automobilių detalių neįmanoma, o kiti tai palieka bent penkių metų laikotarpiui. UAB „Autmeta“ direktorius Algis Gelžinis sako: „Mes automobilius išardome ir išparduodame iki 20 proc. viso automobilio dalių, daugiau viskas iškeliauja į metalo laužą ir į antrines žaliavas.“
Visos dalys, nuo variklio, pavarų dėžės ar kėbulo, išparduodamos greičiau tada, kai yra populiarus automobilio modelis ir jis jau yra kelių metų senumo.
Visgi į automobilių supirkimo punktus ir įmones automobiliai atkeliauja bent keliasdešimties metų senumo – tie, kurie buvo populiariausi prieš dešimtmetį. Pasak Raseinių rajone įsikūrusios įmonės vadovo A.Gelžinio, tokių automobilių supirkimo kaina yra tikrai žema.
„Kas Lietuvos gatvėse važiuoja, tas visas čia ir suveža. Lietuvos pagrindinės markės yra „Opel“ ir „Volkswagen“, „Audi“, – pastebi vadybininkas. Tokias pat išvadas daro ir A.Gelžinis.
Direktorius pasakoja, kad žmonės patys ardydami automobilius tikrai siekia gauti šiek tiek didesnę kainą už savo naudotą automobilį, tačiau vadovas įsitikinęs, kad taip elgtis yra nelegalu.
Vis dėlto už metalo laužą lengvojo automobilio savininkas daugiausiai gali gauti apie 300 eurų, o įprastai priduodamų automobilių supirkimo kainos svyruoja nuo 100 iki 200 eurų.
Panašią tendenciją pastebi ir UAB „Autodova“ vadybininkas Donatas Paulauskas: automobiliai įvertinami vos keliais šimtais eurų, tačiau atiduodamos transporto priemonės ir daužtos, ir nevažiuojančios. Pasak D.Paulausko, Lietuvoje žmonėms neapsimoka jų taisyti dėl brangaus remonto.
D.Paulauskas taip pat sako, kad Klaipėdos kiemuose taip pat klesti nelegaliai pardavinėjamų automobilių dalių problema.
Senu automobiliu turi rūpintis įmonės, turinčios tam tikrą leidimą saugiam utilizavimui. Patys vairuotojai atliekomis dažniausiai nesirūpina ir negali pasirūpinti, jiems rūpi tik gaunamas pelnas iš vertingiausių automobilių dalių.
Tai patvirtina ir „Regitros“ atstovų pateikta informacija apie naudoto automobilio utilizavimą: „Norint tai padaryti, būtina kreiptis į įmonę, turinčią leidimą utilizuoti nebetinkamas naudoti transporto priemones, nes būtent tik tokios įmonės gali apdoroti automobilius ir vėliau nekils problemų norint pateikti sunaikinimo deklaraciją „Regitroje“, kurios pagrindu transporto priemonė bus išregistruota.“
Apie žalą gamtai negalvoja
Dar šių metų liepos pradžioje Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriose išskirta dalis dėl atliekų tvarkytojų ir atliekų darytojų kuo mažesnio neigiamo poveikio gamtai ir visuomenės sveikatai.
Taip pat ketvirtajame įstatymo straipsnyje paminėta ir tai, jog įmonė privalo tinkamai pasirūpinti pavojingomis atliekomis: „Atliekas apdorojanti įmonė turi užtikrinti, kad atliekų apdorojimo metu iš pavojingųjų atliekų būtų atskirtos arba stabilizuotos pavojingosios medžiagos, junginiai ir komponentai, siekiant šias atliekas apdoroti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu.“
Tai patvirtina ir tai, kad tik įmonės su specialiais pažymėjimais ir suteiktomis licencijomis gali rūpintis saugiu ir legaliu automobilio demontavimu ir sunaikinimu.
A.Gelžinis taip pat pastebi, kad žmonės, kurie patys bando išrinkti automobilį, visas atliekas ir šiukšles išveža arba į mišką, arba išmeta miestuose esančiuose buitinių atliekų konteineriuose. Dėl to kyla nepatogumų šiukšles surenkantiems darbuotojams, o šiukšlių išvežimo kainos kyla.
„Mes visas atliekas atiduodame tvarkytojams, padangas utilizuojame, tepalus ir visus kitus skysčius taip pat“, – komentuoja vadovas.
Atliekomis kruopščiai rūpinasi ir kitos utilizavimu užsiimančios įmonės: atskirai priduodamos skirtingų medžiagų automobilio dalys, kurios yra sunaikinamos tam tikrais būdais.
Anot A.Gelžinio, jo įmonė gali priimti tik pilnos komplektacijos automobilius: „Mes kategoriškai neišrašinėjame sunaikinimo pažymėjimų, jeigu automobilis jau yra ardytas“.
Utilizavimo mastai didėja
„Šiemet per devynis mėnesius, t. y., sausį-rugsėjį, iš viso išregistruota apie 17,3 tūkst. nebetinkamų eksploatuoti lengvųjų automobilių (M1 kategorijos). Tuo metu pernai tuo pačiu laikotarpiu šis skaičius buvo panašus – apie 17,5 tūkst.“ – statistiniais duomenimis dalijasi „Regitros“ atstovai.
Skaičiuojama, kad šių metų duomenimis, vidutinis automobilių amžius yra apie 22 metai. Šis skaičius atitinka ir utilizavimu užsiimančių įmonių pastebėjimus.
„Jau antrus metus iš eilės utilizavimo procesas tikrai stebina“, – sako A.Gelžinis. Pašnekovo teigimu, pastaruoju metu priduodami automobiliai yra kur kas tvarkingesni nei prieš kelerius metus.
Tai A.Gelžinis aiškina tuo, jog pastebimas žmonių siekis gauti 1000 eurų paramą elektrinio motorolerio, motociklo įsigijimui, sunaikinus taršų automobilį. Toks Aplinkos ministerijos sprendimas, anot įmonės vadovo, tikrai pasiteisino – taršiu automobiliu nori atsikratyti vis daugiau lietuvių.
UAB „Antras kvėpavimas“ direktorius Algis Maskoliūnas taip pat atkreipia, kad norinčių utilizuoti senus automobilius Vilniuje tikrai nesumažėjo. Vis dėlto A.Maskoliūnas atvirauja: „Vieną mėnesį pasiūlo, kitą mėnesį visai nepasiūlo, čia nieko nenuspėsi.“
Kadangi „Regitra“ yra paskutinė stotelė, kuri yra būtina, norint išregistruoti jau nebetinkamą eksploatacijai transporto priemonę, yra būtina kreiptis į atitinkamas automobilius utilizuojančias įmones, kad procesas vyktų sklandžiai.
Po transporto priemonės išregistravimo, automobilis jau nebegalės dalyvauti viešajame eisme. Bus sunaikintas ir transporto priemonės savininko deklaravimo kodas (SDK), kuris yra panaikinamas sunaikinimo deklaracijos principu.
